Klaipėdos ligoninėje mašalų sugelta moteris gydosi jau porą dienų. Gargžduose gyvenanti keturiasdešimtmetė praėjusį savaitgalį darbavosi lauke. Moteris jautė, kaip ją nuolatos gelia vabzdžiai. Labai įkyrius kraujasiurbius moteris vaikė, tačiau jie spėjo sugelt taip, kad prireikė ligoninės medikų pagalbos.
Pasak moterį gydančios dermatovenerologės Gražinos Abubekerovienės, pacientei sugeltos rankos, blauzdos, šlaunys. Įgėlimo vietos ištinusios ir nusėtos įvairaus dydžio raudonai mėlynais gumbeliais. Labiausiai medikus jaudina jau kelintą parą nekrentanti aukšta temperatūra.
G.Abubekerovienė sakė, kad tai alerginė reakcija į mašalų įkandimus.
Gali mirti
Medikė teigė, jog kasmet tenka susidurti su pacientais, nukentėjusiais nuo įvairiausių vabzdžių. Žmonės yra jautrūs visų kraują siurbiančių vabzdžių įgėlimams. Alerginės reakcijos žmogų ištinka įgėlus uodams, akliams, ypač bitėms ir širšėms. Pastarųjų pakanka ir vieno įgėlimo, kad alergišką žmogų ištiktų anafilaksinis šokas, o laiku nesuteikus pagalbos - net mirtis.
Iki šiol G.Abubekerovienei vabzdžių sugeltus pacientus tekdavo gydyti tik ambulatoriškai. Ligoninėje tokių pacientų dar nebuvo. Medikė sakė savaitgalį ir pati nukentėjusi nuo kraujasiurbių vabzdžių. Sode jie sugėlė ne tik medikę ir jos šeimos narius, bet ir šunį.
Klaipėdai nebūdinga
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai teigė iki šiol žmonių skundų dėl mašalų negavę.
Gydytoja entomologė Danguolė Kisielienė sako, kad mašalai mūsų aplinkoje neįprastas reiškinys. Jie veisiasi prie sraunių upių. Prieš keletą metų mašalai buvo užpuolę „Aistės“ sodus netoli Klaipėdos, kurie įsikūrę prie upelio. Medikai šiuo metu nerekomenduoja poilsiauti prie upių, ypač tiems, kurių silpnesnė imuninė sistema, nes mašalų suleistas antigenas gali sukelti karščiavimą bei alergiją. Prieš einant į gamtą patariama naudoti vabzdžius atbaidančius skysčius ir tepalus, o sugeltiems geriau nelaukti ir kreiptis į medikus.
Tai ypač rekomenduojama alergiškiems žmonėms.
Pradėjo naikinti
Lietuvoje kraujasiurbių mašalų pagausėjo 1992 metais, o 1996 metais jų populiacija pasiekė didžiausią gausą. Didžiausios šių vabzdžių veisyklos buvo aptiktos Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Pučiant palankiam vėjui, skraidantys mašalai paplinta nuo veisyklų per 30 ar net 70 kilometrų. Upiniai mašalai ritasi gegužės viduryje, o birželio pradžioje jie kyla iš vandens, ieškodami žmonių ir gyvulių kraujo.
Vakar į Nemuną buvo pradėtas pilti biologinis preparatas, veiksmingai naikinantis kraujasiurbių mašalų lervas.
Krito gyvuliai
Kiekvienais metais nuo vabzdžių labiausiai kenčia Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Alytaus rajonai, dalis Šalčininkų, šiek tiek - Vilniaus, Prienų, Kauno rajonų. Šiemet nuo kraujasiurbių itin kenčia Latvija. Čia nuo mašalų jau nugaišo daugiau nei 450 galvijų. Lietuvoje kol kas užfiksuota tik viena kritusi karvė.
Gyvulius vienu metu užpuola dešimtys tūkstančių išbadėjusių vabzdžių. Mašalų įgėlimai gyvuliams, kaip ir žmonėms, sukelia uždegimus, nuo jų pakyla temperatūra, atsiranda ištinimų. Taip pat galima plaučių ir limfmazgių edema. Gyvulys gali nugaišti per 12 valandų, jeigu jis iškart nebus gydomas.
