Prastėjančių pažymių priežastis: 15-mečio žarnyne rado neįtikėtino ilgio kaspinuotį

Liga prasideda ir baigiasi, tačiau parazitai su žmogumi, kaip maisto šaltiniu, taip lengvai neatsisveikina.

Taip interviu DELFI teigė Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologijos poskyrio vedėja Jolanta Žiliukienė.

- Žmogui nieko nėra baisiau už kaspinuotį. Kodėl vos įėjus į jūsų laboratoriją, pasitinka informacija apie ilgiausius žarnyno parazitus, o visų pirma – žuvinį kaspinuotį?

- Įdomu tai, jog iki pastarųjų metų buvo nustatoma po kelis žuvinio kaspinuočio atvejus. Ir staiga – po tris per metus. Ar žmonės pradėjo daugiau žuvies valgyti, ar daugiau vartoja termiškai neapdorotos žuvies? Tai kelia nerimą.

- Kaip užsikrečiama žuviniu kaspinuočiu?

- Žmogus užsikrečia suvalgęs kaspinuočių lervomis užkrėstos žalios ar termiškai nepakankamai apdorotos gėlavandenės žuvies. Lervos patenka į plonąjį žarnyną, prisitvirtina prie žarnos sienelės ir pradeda augti. Per 1-1,5 mėnesio kaspinuotis užauga ir subręsta.

Žuvinis kaspinuotis žmogaus organizme gali užaugti iki 15 m ir parazituoti dešimtmetį. Užsikrėtęs žmogus su išmatomis periodiškai išskiria kaspinuočio narelius.

- Atšilus važiuosime prie jūros, pirksime vytintos žuvies. Ar ji saugi?

- Jei gamintojai ją ruošia pagal taisykles. Kad žuvis nebūtų užkrečiama, turi būti sūdoma tam tikro procento druskos tirpale, vytinama, rūkoma pagal technologiją. Jei tai atliekama teisingai, žuvis saugi.

Netinkamai užšaldžius, pasūdžius, užmarinavus ar džiovinant žuvis, užkratas nenukenksminamas, žuvų raumenyse esančios lervos išlieka gyvybingos.

- Kokių atsargumo priemonių paprastas žmogus turėtų imtis, norėdamas apsaugoti save ir šeimą?

- Jeigu norima vartoti termiškai neapdorotą žuvį, rekomenduojama ją palaikyti šaldiklyje 72 val. ir būtinai žemesnėje nei 20 laipsnių šalčio temperatūroje. Tuomet žuvyje esančios kaspinuočio lervos žūva. Norint žuvis nukenksminti sūdant, 10 kg žuvies reikėtų užpilti 2 kg druskos ir palaikyti 14 dienų. Šaltam rūkymui, vytinimui paruoštoje žuvyje turi būti 14 proc. druskos.

Lervos, esančios žuvų raumenyse, žūva verdant 15-20 minučių nuo užvirimo, jei gabaliukai ne didesni kaip 5 cm ir kepant 20-25 min, kai gabaliukai ne storesni nei 2 cm. Pyragus su žuvies įdaru reikia kepti ne trumpiau kaip valandą.

Jei vizualiai matyti, kad žuvies audinyje yra ryžius primenančių darinukų, geriau jos nevalgyti.

- Iš ko žmonės supranta, kad patys tapo kaspinuočio namais?

- Kartais patys pamato, kad su išmatomis skiriasi dramblio kaulo spalvos į lakštinius makaronus panašūs dariniai. Jei tai pastebime, darinius kartu su išmatų mėginiu reikėtų surinkti ir pristatyti į laboratoriją.

Įtariant, kad žarnyne gali būti parazitų, reikia tirtis ir gydytis gydytojo skirtais vaistais, nepasikliauti liaudiškomis priemonėmis, nes parazitai alina organizmą.

Žuvinis kaspinuotis pasisavina vitaminą B12, kuris ypač reikalingas nervų sistemai. Vienam iš mūsų pacientų – 15 metų vaikinui dėl to net kilo mokymosi problemų. Jo žarnyne ilgai gyveno žuvinis kaspinuotis, kurį toli gražu ne iš karto nustatė ir, gali būti, tai turėjo įtakos jo pasiekimams.

Kai kaspinuotis ilgą laiką tūnodamas žarnyne „vagia“ vitaminą B12 ir folinę rūgštį, žmogus gali susirgti anemija.

Žuvinio kaspinuočio sukeltos ligos požymiai: greitas nuovargis, bendras silpnumas, galvos svaigimas, galūnių tirpimas, galvos ir pilvo skausmai, alkio pojūtis, pykinimas, viduriavimas, kuris gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu.

- Koks kaspinuočio atvejis jums pačiai įsimintiniausias?

- Kai moteris dešimt metų gyveno su jautiniu kaspinuočiu, kurio nareliai šalinosi, tačiau į gydytojus nesikreipė, nes buvo gėda.

- Kas bendro tarp žuvinių, jautinių ir kiaulinių kaspinuočių, kuriais užsikrečia žmonės

- Jautiniu ar kiauliniu kaspinuočiu žmogus užsikrečia suvalgęs žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos užsikrėtusių galvijų ar kiaulių mėsos, kurioje yra parazito lervų. Parazitai gyvena plonajame žarnyne, siurbtukais prisitvirtinę prie žarnos sienelės. Šių kaspinuočių invazija dažniausiai simptomų nesukelia, tik narelių šalinimasis išduoda esant “svečią”.

Nemaloniausia, kad iš žarnų pasišalinę jautinio kaspinuočio nareliai juda ant kūno, baltiniuose. Galimi simptomai – priepuoliniai pilvo skausmai ir lėtinis nevirškinimas.

Registruoti 7 žuvinio kaspinuočio atvejai

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per praėjusius penkerius metus registruoti 7 žuvinio kaspinuočio atvejai, iš jų 2 atvejais užkratas įvežtas iš Rusijos ir Japonijos.

DELFI domėjosi, kokią įtaką užsikrėtimui žuviniu kaspinuočiu turi pasikeitę lietuvių mitybos įpročiai, pvz., augantis sušių ir kitų patiekalų, kurių gamybai naudojama termiškai neapdorota žuvis, populiarumas.

„Kol kas šių susirgimų augimo nestebime. Su suši ar kitais panašiais patiekalais susieti negalime“, - DELFI komentavo ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.