"Šiemet bus sudėtingiau, ne Nemuno vanduo yra ypač aukštas ir todėl preparato koncentracija, į vandenį išpylus net ir tą patį jo kiekį, bus mažesnė", - sakė Č.Meržvinskas.
Šiemet Vyriausybė skyrė mažiau lėšų preparatui įsigyti, todėl ir nupirkta jo mažiau. "Buvo prašyta 450 tūkst. litų, o gauta 200 tūkst. litų, kai pernai buvo skirta 300 tūkst. litų. Tai ir įsigytas preparato kiekis yra mažesnis. Šiemet įsigyta 4,4 tonų preparato, kaip pernai - 6 tonos", - sakė aplinkosaugininkas.
Č.Meržvinsko teigimu, dėl šių priežasčių tikriausiai biologinis preparatas į Nemuną šiemet bus pilamas tik vieną kartą.
"Kadangi paties preparato kiekis yra mažesnis, tai pylimas keliuose taškuose vėl būtų negalimas, nes būtų per daug atskiesta. Šioje situacijoje, kai toks aukštas vanduo, turbūt viskas bus supilta vienu metu", - kalbėjo jis.
Tačiau biologinio preparato veiksmingumą kovoje su kraujasiurbiais gali padidinti šiais metais ypač greitai atšilęs upės vanduo.
"Kadangi labai greitai atšilo vanduo ir kraujasiurbių musių lervos vystosi labai greitai, tai galima tikėtis, kad efektas bus geresnis, mat šis preparatas yra efektyvus, esant tam tikrai lervų vystymosi stadijai. Jeigu vanduo šyla palaipsniui, tai lervos yra skirtingų išsivystymo stadijų, o šiemet vanduo labai staiga atšilo, tai tas vystymasis turėtų būti žymiai glaustesnis ir dėl to poveikis turėtų būti geresnis", - aiškino Č.Meržvinskas.
Jo žiniomis, Baltarusijoje, iš kurios ir atiteka Nemunas, šis preparatas šiemet nebus pilamas. Programą įgyvendina Alytaus apskrities viršininko administracija.
Pietų Lietuvoje kraujasiurbių mašalų pagausėjo 1992 metais, o 1996 metais jų populiacija pasiekė didžiausią gausą. 1998 metais atlikti išsamūs tyrimai parodė, kad žmones ir gyvulius Alytaus apskrityje puola kraujasiurbiai mašalai Byssodon maculatus.
Daug rečiau ir tik atskirose vietovėse žmones puola kitų rūšių upiniai mašalai. Didžiausios šios rūšies mašalų veisyklos buvo aptiktos Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Populiacijos epicentras - Nemuno atkarpoje nuo Augustavo kanalo (Baltarusija) iki Merkinės (Varėnos rajone). Pučiant palankiam vėjui, skraidantys mašalai paplinta nuo veisyklų per 30 ar net 70 kilometrų.
Mašalų populiacijos reguliavimo programa buvo pradėta vykdyti 1999 metais. Nuo tada gegužės-birželio mėnesiais į Nemuną yra pilamas biologinis preparatas "Vecto Bac", kuris veiksmingai naikina kraujasiurbių mašalų lervas, nesunaikindamas kitų vandens organizmų.
Upiniai mašalai ritasi gegužės viduryje, o birželio pradžioje jie kyla iš vandens, ieškodami žmonių ir gyvulių kraujo. Nuo kraujasiurbių mašalų labiausiai kenčia žmonės, naminiai ir laukiniai gyvuliai. Apsisaugojimo priemonių nuo šių mašalų nėra, o vienintelė paguoda yra ta, kad jie neskrenda į patalpas.
Specialistai nerekomenduoja poilsiauti prie upių, ypač tiems, kurių silpnesnė imuninė sistema, nes mašalų suleistas antigenas gali sukelti karščiavimą bei alergiją. Kiekvienais metais nuo vabzdžių labiausiai kenčia Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Alytaus, dalis Šalčininkų, šiek tiek - Vilniaus, Prienų, Kauno rajonai.