Viename forume tokį tikslą sau išsikėlė ir Rita (vardas pakeistas):

„Taigi nusprendžiau pabandyti ir aš pagyventi be šampūno. Kadangi pastebėjau, jog vis dažniau tenka plaukus trinkti dėl riebalavimosi, gaunasi uždaras ratas – kuo daugiau plaunu galvą, tuo labiau ir greičiau riebaluojasi plaukai. Pinigų niekad negailėjau nei šampūnams, nei kaukėms, bet kad ir koks brangus jis būtų, vis tiek plaukų būsena priklausydavo pagrinde nuo vandens sudėties (išvažiavus į kitą šalį plaukai atsigaudavo, nes vanduo iš ežerų tiekiamas). Nuo šiandien pradedu eksperimentą,nenaudosiu visiškai jokio šampūno ir kondicionieriaus“, – prieš 13 dienų rašė mergina.

Merginos strategija paprasta – šampūną keisti soda bei citrinos sultimis, taip pat ir retinti patį plovimą.

„Pirmiausiai, sodos šaukštelį sumaišiau su maždaug 1,5–2 litrais vandens, ranka sėmiau vandenį ir labai atsargiai patryniau galvos odą ir plaukų šaknis, kol visą vandenį sunaudojau. Tikėjausi, kad pradės truputį graužti ar kažkokio nemalonaus jausmo, bet nieko nepajaučiau. Labai gerai išskalavau plaukus vandeniu. Tada prisipyliau vėl tiek pat vandens į indą ir ten įlašinau apie šaukštelį, gal truputį mažiau citrinos sulčių. Su tuo vandeniu praskalavau galvą ir nusausinau rankšluosčiu. Šį kartą nebeskalavau paprastu vandeniu. Galvos odos neniežti kaip po šampūno. Tiesa, šukuoti pasidarė sunkiau, panašiai taip, kaip būdavo, kai pamiršdavau panaudoti kondicionierių. Nebesimato nei pleiskanų nei tų susiriebalavusių plaukų“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Rita.

Plaukus ji plauna kas keturias dienas ir pati pripažįsta – sunkoka išlaukti, mat plaukai vis dar linkę greit riebaluotis. Tačiau jau po poros trinkimų jie esą švelnesni, gaiviai kvepia.

Merginos problemai antrino kitos internautės, kurios skundėsi, kad nuo dažno plovimo plaukai tiek nusilpdavo, kad juos neretai tekdavę plauti ir dukart per dieną, ypač jei vakare reikia kažkur išeiti.

„Aš jau daugiau nei metus nenaudoju šampūno ir priemonių, turinčių silikonų, sulfatų, parabenų ir panašiai. Tad, kai reikia plauti galvą, su šakute paplaku visą didelį kiaušinį, kad būtų skystesnis, ir išsitrinu su juo galvą, palaikau kokias kelias minutes, išskalauju su vandeniu ir paskui tepu kondicionierių (kaip minėjau, be sulfatų ir t.t.). Vėl palaikau kelias min ir išsiplaunu su vandeniu. Rezultatas džiugina, tad šio metodo laikausi jau ilgokai“, – patirtimi dalijosi kita mergina.

Judėjimo „Ne šampūnui“ atstovai teigia, kad šio metodo rezultatai išryškėja tik po pusmečio ar net metų, tad būtina apsišarvuoti kantrybe. Pasak jų, nustojus galvą plauti įvairiais šampūnais, o plovimus atliekant vis rečiau (vietoje šampūnų naudojant gamtinius ploviklius) atsistato odos riebalų balansas, tad poreikis trinkti galvą prasitęsia net iki kelių savaičių. Soda, molis, kiaušinis, kukurūzų miltai, muilo riešutai ne ką prasčiau jungiasi su nešvarumais ir juos pašalina. Sunkiausios būna pirmosios savaitės, kai reikia „perlaužti“ ne tik plauko įpročius, tačiau ir pačių moterų psichologiją.

Veikli moteris ir neplauti plaukai – nesuderinama

Grožio salono savininkė, plaukų priežiūros specialistė Renata Navickė DELFI teigė, kad Lietuvoje paprasčiausiai trūksta žinių apie grožio priemones.

„Žmogus per daugelį metų nualina plaukus, juos plaudamas prastomis, jam netinkančiomis priemonėmis, ir tada jau griebiasi šiaudo. Visiškai suprantu tuos, kurie prieina kryžkelę ir nusprendžia – geriau jau išvis neplausiu plaukų, nes niekas vis vien nepadeda“, – sako 20 metų patirtį plaukų priežiūros srityje turinti R. Navickė.

Moters teigimu, žmonių, jei nuolat netinkamomis priemonėmis plauname plaukus, natūralu, kad iš jų nedaug kas belikę. Pirmiausiai, reikia labai tiksliai ir aiškiai nustatyti, ko reikia galvos odai ir ko reikia plaukui. Jei tai pavyksta, plaukų tikrai nebereikės plauti kiekvieną dieną.

„Prieš keletą metų, prasidėjus ekologiniam bumui, mes irgi bandėme įsivežti ekologiškų plaukų priežiūros priemonių, tačiau nusprendėme to nebedaryti. Iš tikrai ekologiškų priemonių yra ajerai, ramunėlės, o tai, kas parduodama prisidengiant „ekologiška“ etikete, teoriškai turėtų laikytis tik dieną. Priemonės be jokių konservantų turėtų būti laikomos šaldytuve. Jokio efekto plaukams tai neduoda.

Odai ir plaukui dažniausiai tinka visiškai skirtingos priemonės, todėl žmonės ir pasimeta. Vienam žmogui tinka vienas produktas, draugė visai kitą rekomendavo, o tu taip pavargsti nuo kasdieninio plovimo ir vis tiek gražiai neatrodančių plaukų, logiška, kad atsiranda tokie judėjimai“, – svarstė R. Navickė.

Paprašyta įvertinti judėjimą prieš šampūną, pašnekovė tikino, kad plaukui pakenkta nebus.

„Toks, kad ir radikalus pokytis yra sveikas – plaukui jūs nepakenksite. Kuo daugiau mes su plauku kažką darome, tuo labiau jis kenčia. Jei kažką dedame ant plauko, tai turi būti tai, kas jam patiktų. Plaukai greitai pavargsta, tačiau greitai ir atsistato. Jei man lieptų plaukus plauti tuo, kas jiems netinka, aš jau irgi geriau neplaučiau išvis.

Tačiau kai kalbame apie XXI a., veikli moteris negali nesirūpinti savo išvaizda. Tavo išvaizda – tavo gyvenimo variklis“, – teigė plaukų priežiūros specialistė.

Į klausimą, ką daryti, kad plaukai taip greitai nesiriebaluotų, geriausiai gali atsakyti jūsų kirpėjas. Renkantis priemones, kuriomis plaunate plaukus, geriausiai laikytis vienos paprastos taisyklės.

„Šampūną reikia pirkti galvos odai. Neskaityti, jog jis tinka garbanotiems, sausiems ar tamsiems plaukams, o ieškoti to, kuris yra sausai, riebiai ar pan. galvos odai. Plauko ilgio priežiūrai reikia dėti jau kitas, stiprias priemones, mat šampūnai galvos odai yra labai šarminiai, tad nusausina patį plauką, plaukai tampa it veltinis. Ilgiui reikia ypatingai intensyvios kaukės, o tik patiems patiems galiukams reikia kondicionieriaus. Šampūnu griežtai plauname tik galvos odą, o kaukėmis, kondicionieriaisi – plauko ilgį, neliečiant odos. Šios priemonės tarpusavy turi nesiliesti.

Plaukų plovimo dažnumas yra labai individualus reikalas kaip ir kokia mityba. Vienas plaukas yra šiurkštus, sveikas, kitas plonas. Ploni plaukai neturi estetinės struktūros, greitai susilamdo. Jei įmanoma neplauti, tai ir neplaukite. Vieni plauna kartą per dešimt dienų ir priklauso nebūtinai nuo priemonių, o nuo plaukų struktūros. Yra tik viena taisyklė – kuo plaukas plonesnis, tuo dažniau jį norisi plauti“, – pasakojo R. Navickė.

Paklausta, ar tai, kad plaukus trinktume rečiau, reiškia, jog jie mažiau ir riebaluotųsi, moteris nusijuokė.

„Mitas. Kaip ir tas, kad ką tik gimusiam kūdikiui reikia nuskusti plaukus, mat nauji ataugs storesni. Moteriai galbūt psichologiškai atrodo, kad rečiau plaunant plaukus, jie rečiau riebaluojasi. Tačiau tam, kai tai pajaustų, moteris pirmiausiai turi būti nedažiusi plaukų. Tiesiog reikia sau pritaikyti tinkamą priemonę ir natūraliai jausis, kada jau reikia plauti. Nė vienai moteriai nelinkėčiau vaikščioti riebaluotais plaukais, nes visas pasaulis nuo jūsų nusisuks“, – reziumavo grožio salono savininkė.

Šampūną reikia pirkti ne parduotuvėje?

Tuo metu kirpimo dizainerė Deimantė Dubinaitė atviravo, kad lietuvių plaukai dažniausiai yra pavargę ir išplonėję. Tačiau dėl to esą negalima kaltinti kasdienio plovimo.

„Priežasčių reikia ieškoti atsakant į klausimą, ar naudojamos kokybiškos plaukų priežiūros priemonės, ar ne. Šampūnai, kuriuos įsigyjate parduotuvėje, yra žemiausios įmanomos kokybės. Ypač tie, kurie tiekiami rytų Europos valstybėms.

Profesionali plaukų priežiūros priemonė yra ta, kurios sudėtyje yra ne mažiau kaip 19 aminorūgščių. Šampūnuose, kuriuos perkate parduotuvėje, maksimaliai būna 3. Skirtumas akivaizdus. Profesionalų naudojamame šampūne dar būna įvairiausių keratinų, kitų naudingų medžiagų. Tada plaukas atsigauna, žvilga“, – teigė D. Dubinaitė.

Kirpimo dizainerės teigimu, plaukų riebalavimąsi, kuris kankina daugelį moterų, skatina plaukų plovimas karštu vandeniu – tada oda išskiria daugiau riebalų. Antra vertus, nuo karšto vandens oda sausėja. Dar daugiau, jei žmogus pasirenka ne jo plaukų tipui tinkančią priemonę, plaukai vėl kenčia.

„Tam, kad plaukai nesiriebaluotų, reikia rinktis purinančius šampūnus“, – patarė specialistė.

Paklausta, ką mano apie bandymą visiškai atsisakyti tradicinių šampūnų, D. Dubinaitė pastebėjo, kad pasekmės gali būti skaudžios.

„Dažniausiai tie, kurie atsisako šampūno, ima naudoti purškiamas ar birias priemones, kurias vėliau reikia iššukuoti. Tačiau nuo šio purvo, jei jis nėra gerai iššukuojamas, užsikemša galvos oda, atsiranda grybeliniai susirgimai.

Jei nusprendžiama gyventi visiškai be šampūno, didžiausia blogybė – užsikrėsti grybelinėmis ligomis. Galvos oda turi būti švari. Net senais laikais žmonės virdavo kažkokius nuovirus, kurie padėtų išplauti dulkes, riebalus. Vien praplauti vandeniu ar neplauti išvis nėra geras sprendimas. Yra higienos normos, kurių nesilaikant, tenka srėbti pasekmes“, – reziumavo pašnekovė.


Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (201)