"2004 metais Skandinavijoje 100 tūkst. gyventojų teko apie 200 LPI atvejų, tuo tarpu Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų - 11 atvejų. Tai nerodo žemo paplitimo, tai rodo, kad nėra diagnostikos, nėra galimybės išsitirti", - sakė M.Domeika. Jis pridūrė, kad "jei būtų tinkama diagnostika, o tokie tyrimai būtų nemokami, skaičiai tikrai pasikeistų".
Tačiau, M.Domeikos teigimu, nors LPI diagnostikos, gydymo ir apskaitos sistema Lietuvoje vis dar funkcionuoja nepakankamai efektyviai, dešimt metų trukęs projektas davė rezultatų - gerėja lytiškai plintančių infekcijų diagnostika, profilaktika, valdymas ir epidemiologinė priežiūra.
Projekto vadovas taip pat džiaugėsi, jog per dešimtmetį pavyko "suburti profesionalų bendradarbiavimo tinklą".
"Lietuvos profesionalai pradėjo kalbėti apie lytiškai plintančias ligas kaip apie venerologams, ginekologams, infekcionistams bendrą problemą, o ne kiekvienas atskirai", - sakė M.Domeika.
1995-aisiais prasidėjusio projekto "Lytiškai plintančių infekcijų prevencijos ir kontrolės tobulinimas Lietuvoje" vykdymui Švedija skyrė apie 4,5 mln. kronų (apie 1,5 mln. litų). Programos lėšomis buvo įsigyta įrenginių, nupirkti klinikiniai mikroskopai, parengta ir išleista 2500 standartinių metodikų - algoritmų gydytojams, kaip atpažinti ligą bei ją gydyti.
Už programos lėšas taip pat buvo įkurti du mokymo centrai - Vilniaus universitete ir Kauno visuomenės sveikatos centre, kuriuose gali tobulintis visos šalies medikai, šalyje įsteigta 30 klinikinės mikroskopijos kabinetų.
Pasibaigusio tarptautinio projekto rezultatai ketvirtadienį pristatomi Seime parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto surengtoje konferencijoje "Lytiškai plintančių ligų profilaktikos ir valdymo tobulinimas Lietuvoje".