Ką valgyti, kad apsisaugotume nuo vėžio
Nors vienas pagrindinių storosios žarnos vėžio rizikos veiksnių – amžius, t. y. rizikos grupėje atsiduriama maždaug nuo 50 metų, Nacionalinio vėžio instituto pilvo chirurgas Kęstutis Petrulis teigė, kad iš tiesų būti budriems reikia jau nuo 30 metų. Gydytojui teko matyti net vaikus sergančius šios rūšies vėžiu, - dvylikametę ir šešiolikmetį. Pastarajam profilaktinio patikrinimo metu gydytojai rado kažką neaiškaus. Vėliau pasirodė, kad tai navikas. Tai paaiškino, kodėl berniukui nuolat būdavo blogi kraujo tyrimai.
Paklaustas, kaip su storosios žarnos vėžiu susijusi mityba, medikas aiškino, kad nors iki galo dėl to nesutariama, vis dėlto manoma, kad jį skatina riebus maistas, ypač riebi, raudona mėsa.
„Didelės reikšmės turi ir persivalgymai, t. y. kai žmogus valgo viską iš eilės ir gausiai. Tuomet sutrinka normali virškinimo eiga: organizmas dar nebaigė virškinti ankstesnio maisto, o jau reikalauja naujo, praneša, kad vėl alkanas. Šių veiksnių palydovas – mažas fizinis aktyvumas. Vieni sako, kad tai tik 10 proc. rizika, tačiau mes matome, kad ši rizika didesnė. Įtakos turi ir susirgimai įvairiomis kitomis ligomis – uždegiminėmis, polipoziniu sindromu ir kt. Kitas rizikos veiksnys – stipraus alkoholio vartojimas, rūkymas. Taigi reziumuojant – svarbu nepersivalgyti, atsisakyti sėdimo gyvenimo būdo ir rūpintis savo kūno sveikata, dažniau būti gamtoje, valgyti daugiau daržovių. Tai juk apsaugo ne tik vėžio, bet ir nuo daugelio kitų ligų“, - apibendrino K. Petrulis.
Pasak jo, nors reikia iš tiesų valgyti daug daržovių, bet jas reikia rinktis atsargiai. Geriausia, kad jos būtų lietuviškos kilmės, o ne importuojamos iš svetur, nes tuomet jos specialiai paruošiamos importavimui. Taip pat jis pataria vartoti mažiau cukraus, jį keisti medumi. Pagaliau reikia išmokti klausytis savo organizmo ir valgyti tada, kai organizmas tikrai alkanas.
„Atsargiai su genetiškai modifikuotais produktais. Amerikiečių patirtis rodo, kad gausus jų vartojimas didina nutukimą“, - įspėjo medikas.
Pasak gydytojo Nacionalinio vėžio instituto endoskopuotojo Romualdo Maskelio, Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio patikros programa 50-74 amžiaus žmonėms. Šeimos gydytojas bet kurio amžiaus pacientui gali atlikti slapto kraujavimo žarnyne testą. Beje, jį galima pasidaryti ir pačiam – šie testai parduodami vaistinėje, tačiau geriau jį padarys šeimos gydytojas. Nustačius slapto tyrimo faktą, jei testas teigiamas, žmogus nukreipiamas specialisto konsultacijai ir jam atliekamas kolonoskopinis tyrimas. Taip pat žmogus gali būti nukreipiamas pas specialistą ir esant kitiems skundams, susijusiems su virškinimu. Norint atlikti tyrimą savo iniciatyvą, tektų susimokėti keletą eurą.
„Slapto kraujavimo faktas nebūtinai reiškia onkologinį susirgimą – tai gali būti ir uždegimas, įgimti sienelės pakitimai. Tačiau onkologiniu požiūriu mus domina ikivėžiniai susirgimai – polipai“, - sakė medikas.
Pasak R. Maskelio, žmonės dažnai baiminasi, kad šis tyrimas – labai nemalonus. Tyrimas skausmingas būna tik tada, jei atliekama be nuskausminimo, tačiau šiandien diskomforto nebėra – atliekama bendrinė nejautra. Kita vertus, skausmą visi jaučiame labai skirtingai. Jei draugas, pažįstamas, pasakė, kad procedūra buvo skausminga, tai nereiškia, kad ir Jums tas pats bus. Su bendrine nejautra atliekama procedūra tikrai dažniausiai būna neskausminga. Anksčiau net be nejautros diskomfortas būdavo ištveriamas.
Pasak K. Petrulio, minėta programa skirta tiems, kurie jaučiasi visiškai sveiki, neturi jokių simptomų, tačiau yra rizikingo amžiaus. Net dešimtadaliui žmonių, kurie atėjo pasitikrinti be jokių požymių, nustatomas storosios žarnos vėžys.
„Todėl kviečiame visus dalyvauti šioje programoje. Labai svarbu, kad ir šeimos gydytojai nukreiptų savo vyresnius pacientus pasitikrinti pagal šią programą, kuri yra nemokama. Šios programos dalyviai atskirti nuo bendro pacientų srauto, supaprastinta registracija poliklinikose. Programa laikoma sėkminga, t. y. pagerėja dėl dažniau nustatomos ankstyvosios vėžio stadijos sumažėja mirtingumas, kai į ją ateina 70 proc. žmonių. Lietuva šio skaičiaus nepasiekia. Jei žmogus savo giminėje turi sirgusiųjų šia liga, jo rizika susirgti – ypač didelė, toks žmogus turėtų pradėti tikrintis jau nuo 40 metų. Mat šis vėžys yra labai paveldimas. Manome, kad apie 30 proc. tikimybė susirgti yra ir jaunesnėms kartoms“, - aiškino pilvo chirurgas.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 susirgimų storosios žarnos vėžiu, kasmet nuo jo miršta 800-900 žmonių. Ankstyvosiose ligos stadijose išgyvenamumas siekia per 80 proc. Būtent todėl labai svarbu jį nustatyti kuo anksčiau.
Ankstyvos stadijos (pirmos ir antros) storosios žarnos vėžys šiandien nustatomas tik 37 proc. žmonių. 63 proc. pacientams tenka išgirsti 3-4-tos stadijos diagnozę. K. Petrulio teigimu, šis vėžys gerai pasiduoda agresyviam gydymui, bet kai nustatoma jau tik ketvirta stadija, belieka kovoti tik su simptomais.
Paklausti apie simptomus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, medikai pirmiausiai pataria stebėti, ar nesituštinama su krauju. Taip pat svarbi kraujo spalva, jo kiekis. Vien šio signalo pakanka, kad žmogus turėtų sunerimti ir apsilankyti pas gydytoją. Dar vienas svarbus simptomas – pasituštinus reikia jausti malonumą. Jei jo nėra, jei žmogus jaučia, kad nepavyko iki galo pasituštinti, kažkas negerai. Kitas pavojaus signalas – užkietėję viduriai arba viduriavimas. Sunerimti reikia tada, jei tuštinamasi šešis kartus per dieną.
„Su vėžiu susijęs viduriavimas nuo kitų susirgimų skiriasi tuo, kad jis nėra labai smarkus, žmogus gali eiti į darbą, bet trunka ilgai ir tarsi neturi priežasties. Žmonės viduriavimą dažnai sieja su mityba, tačiau vieno tyrimo metu mes nustatėme, kad žmonės kartais ir penkerius metus gydosi viduriavimą, taip ir nerasdami tikrosios priežasties, ir pradeda manyti, kad tai infekcinė liga. Vengdami kreiptis į medikus, iš pažįstamų, draugų, kaimynų, interneto žmonės prisirenka patarimų, kurie ne visada teisingi. Jei tokie patarimai nepadeda per porą savaičių – kreipkitės į gydytojus. Juk visi žinojome, kad esant pilvo skausmams po poros valandų jau turime vykti į ligoninę, mat gali būti apendicitas“, - aiškino K. Petrulis.
Hemorojus, kamuojantis dažną vyresnio amžiaus žmogų, laikomas pagrindiniu simptomu, kuris „užtušuoja“ vėžį. Gydytojai gydo hemorojų, vaistininkai parduoda žvakutes, bet po hemorojaus priedanga vystosi vėžys. Todėl jei hemorojus nepraeina per dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją.
„Didelė dalis šiandieninės sėkmės priklauso nuo šeimos gydytojo – jo profesionalumo, aktyvumo. Tačiau ir pats žmogus turi aktyviai domėtis savo sveikata. Turiu pacientų, kuriems nustatyti polipai. Tikiu, kad kiti mano kolegos rekomendavo operuotis, tačiau pas mane jie atvyko po pusantrų-dvejų metų. Polipas – tiksinti, mažytė bomba, galinti virsti katastrofa. Taigi kiekvienas turime sau rasti laiko. Visi skubame, lekiame, tačiau turime vertinti savo sveikatą“, - teigė R. Maskelis.
Kita vertus, žmogus, apsilankęs pas gydytoją, gauna raminančius atsakymus ir neretai išleidžiamas. „Jeigu jums neramu, ateikite tirtis dar kartą. Sakykite, kad nesijaučiate geriau nuo nuo paskirtų vaistų, prašykite pakartoti tyrimus. Būna atvejų, kai vėžys nustatomas ne iš pirmo karto. Vienam pacientui prireikė 24 apsilankymų per penkerius metus, kol jam nustatė tikrąją diagnozę“, - kolegai antrino K. Petrulis.
