Greitai pasisemti išminties tikrai nėra lengva, tačiau sumanumą – mūsų gebėjimą suvokti, analizuoti ir reaguoti į supantį pasaulį, galima tobulinti, rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph“.
Kažkada mokslininkai teigė, kad intelekto koeficientas (IQ) yra paveldimas. Tai reiškė, kad žmonės negali kontroliuoti savo proto, nes viską esą nulemdavo genai. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad IQ vargiai yra susijęs su genais, o taip pat gali laikui bėgant gerokai – iki 20 taškų – svyruoti.
Dienraštis išanalizavo neurologų, verslo lyderių, technologų ir psichiatrų straipsnius, kad išsiaiškintų, kaip galima pasididinti savo IQ nežymiai patobulinant savo pasaulio suvokimą ir padidinant savo „proto guvumą“.
1. Abejokite viskuo, ką girdite.
Abejokite viskuo, o ne aklai tikėkite, kad viskas yra tiesa. Tai nereiškia, kad reikia prieštarauti viskam, ką sako jūsų draugai ir kolegos, nes tuomet tikrai taptumėte labai nepopuliarus. Tiesiog įvertinkite ir priešingus argumentus arba ieškokite alternatyvių paaiškinimų.
Mąslūs žmonės atrodo protingesni, nes viskuo domisi. Bendrai tiesai užginčyti reikia smegenų.
„Kai užginčijama „tiesa“, kuria tiki dauguma žmonių, atsiranda nauja mąstymo linija, kurios priešingu atveju niekas nebūtų apmąstęs. Savo pasaulio suvokimą grįskite nepasitikėjimu“, – sako dažnai klausimų-atsakymų tinklalapyje „Quora“ dažnai rašantis Anirudh Joshis.
2. Kuklinkitės.
Kuklumas labai dažnai siejamas su protu. Tiesiog manoma, kad protingi žmonės niekada nesakys, kad yra genijai, nes jie žino, kad nėra visažiniai. Pirmą kartą šį fenomeną aprašė C. L. Downingas, kuris teigė, kad žmonės, kurių protiniai gabumai yra žemiau vidutinių, yra linkę manyti, kad jų protiniai gebėjimai vidutinius viršija. O žmonės su didesniais nei vidutiniai protiniais gebėjimais paprastai nuvertina savo gebėjimus. Dabar tai vadinama „Downingo efektu“.
Kuklumo-protingumo ryšys gali būti pastebimas net ir tame, kaip žmonės rengiasi. 2008 metais JAV Viskonsino universiteto mokslininkai atliko eksperimentą: dalyviams rodė moters nuotrauką, kurioje ji arba apsirengusi iššaukiančiai, arba kukliai. Daugeliu atveju kukliau apsivilkusi moteris eksperimento dalyviams pasirodė protingesnė.
3. Žvelkite žmonėms į akis.
Pasidėkite savo išmanųjį telefoną ir išmokite kalbėdami su žmonėmis žiūrėti jiems į akis. Los Andžele veikiančio „Loyola Marymount“ universiteto psichologijos profesorė Nora A. Murphy sakė, kad vieno atlikto eksperimento metu dalyviai stebėjo interviu įrašus ir manė, kad pašnekovui į akis žiūrėjusių žmonių IQ buvo didesnis.
4. Naudokite savo antrojo vardo inicialą.
Tarp pirmojo vardo ir pavardės įterptas antrojo vardo inicialas padeda sudaryti įspūdį, kad žmogus yra intelektualesnis. Bent jau taip teigia pernai tyrimą atlikę du europiečiai psichologai. „Antrojo vardo inicialas dažnai naudojamas formaliame kontekste, ypač kai žmonės kalba apie intelektinius pasiekimus“, – teigia Wijnandas A. P. van Tilburgas ir Ericas R. Igou.
5. Tapkite „pelėda“.
2009 metais atliktas tyrimas parodė, kad vėliau miegoti einantys ir ryte vėliau besikeliantys žmonės paprastai yra protingesnį už tuos, kurie eina miegoti ir keliasi anksčiau.
Satoshio Kanazawos ir Kajos Perinos atlikto mokslinio tyrimo metu buvo analizuojamas 20745-ių amerikiečių paauglių miego įpročiai. Buvo nustatyta, kad „nelabai protingi“ dalyviai ėjo miegoti vidutiniškai 23.41 val., o prabusdavo vidutiniškai 7.20 val. O „labai protingi“ tyrimo dalyviai eidavo miegoti vidutiniškai 24.29 val. ir keldavosi 7.52 val.
6. Bendraukite su protingais žmonėmis.
Sakoma, kad žmogus yra šešių žmonių, su kuriais dažniausiai bendrauja, suma. Jeigu bendrausite su protingais ir įdomiais žmonėmis, tikėtina, kad kalbėsite protingomis temomis, tobulėsite ir todėl „atrodysite“ protingesni.
Žmonės turėtų daugiau laiko praleisti su „žmonėmis, kurių mąstymo gabumus nori atkartoti“, sako klausimų-atsakymų tinklalapyje „Quora“ dažnai rašantis Prestonas Carteris.
7. Tylėkite.
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Abrahamas Lincolnas kartą labai gerai pasakė: „Geriau tylėti ir leisti kitiems manyti, kad esi kvailys, negu išsižioti ir tai patvirtinti“.
