Vėžys, kurį galima sustabdyti: ko griebtis

Pastaruoju metu visuomenė vis dažniau kalba apie vėžį. Neseniai vienas mokslininkas paskelbė, kad vėžiu susergama ne dėl gyvensenos, o dėl to, kad tiesiog nepasisekė. Tiesa, vėliau jis suskubo pabrėžti, kad gyvensena vis dėl to turi įtakos daugeliui vėžinių susirgimų.

O kas iš tiesų didina riziką susirgti krūties vėžiu? Nuo alkoholio iki nutukimo, nuo dezodorantų iki pakaitinės hormonų terapijos (PHT). Į visus rūpimus klausimus britų dienraščiui „The Daily Mail“ duotame interviu atsako gydytoja Sally Norton.

Asmeniškai ji mano, kad kuo sveikiau gyvename, tuo labiau mums sekasi. Krūties vėžys yra puikus pavyzdys. Niekas neabejoja, kad egzistuoja krūties vėžį sukeliančių genų paveldimumas. Jeigu jau paveldėjote tokius genus, nelabai ir ką galite padaryti. Kai kuriais atvejais dėl šių genų rizika, jog išsivystys krūties vėžys, yra labai didelė. Todėl kai kurios moterys, kaip, pavyzdžiui, amerikiečių aktorė Angelina Jolie, nusprendžia pašalinti abi krūtis, kad išvengtų vėžio ateityje.
Kitais atvejais rizika susirgti krūties vėžiu yra mažesnė. Tačiau jūsų gyvensena taip pat turi įtakos, sako gydytoja S. Norton.

Kiek genai turi įtakos krūties vėžio išsivystymo rizikai?

Tik trimis iš šimto atvejų vėžys išsivysto dėl genų. Jeigu jūsų mama ar sesuo sirgo krūties vėžiu, rizika jums susirgti padvigubėja. Jeigu jūsų šeimoje yra daug moterų, kurios sirgo krūties (ar žarnyno) vėžiu, ypač jauname amžiuje, tikrai labai svarbu apie tai informuoti savo gydytoją, o taip pat tikrai verta atlikti genetinius tyrimus ir nustatyti, ar jums nėra grėsmės susirgti vėžiu.

Kiek moterų suserga krūties vėžiu?

Kas aštunta. Tai yra dažniausias vėžinis susirgimas tarp moterų. Ir nors dauguma moterų suserga krūties vėžiu praėjus menopauzei, maždaug penktadalis pacienčių yra jaunesnės nei 50 metų.

Jeigu krūtyje užčiuopėte mazgelį, kokia tikimybė, kad tai yra vėžys?

Laimei galiu pasakyti, kad labai maža. Tokie mazgeliai krūtyse gali susidaryti dėl begalės priežasčių: prieš ar per mėnesines, dėl cistų, infekcijų. Tai gali būti gerybinis auglys fibroadenoma. Tokie augliai gali būti gana dideli ir gali būti minkšti arba ne. Gerybinių auglių nebūtina šalinti. Laikui bėgant jie gali sumažėti ir be jokio gydymo. Tačiau užčiuopus bet kokį mazgelį būtina pasitikrinti, ypač jeigu jis kietas ir neįprastos formos, jeigu jis nepranyksta po mėnesinių, jeigu jo vietoje raukšlėjasi oda arba dėl jo vyksta spenelio pakitimai.

Kokio amžiaus moterys tiriamos dėl krūties vėžio?

Didžiojoje Britanijoje tarp 50 ir 70 metų. Tačiau neseniai šis intervalas buvo išlėstas nuo 47 iki 73 metų. Tiesa, ir po 73 metų galite prašyti ištirti krūtis. Atliekamos mamogramos, ultragarsiniai ir magnetinio rezonanso tyrimai.

Kaip dažnai reikėtų apžiūrėti savo krūtis?

Kartą per mėnesį. Būtų gerai suformuoti įprotį kiekvieną mėnesį pasitikrinti krūtis apčiuopos būdu. Tuomet žinosite, kas jūsų atveju yra normalu, o kas ne. Nereikėtų tikrintis krūtų prieš ar per mėnesines, nes tuomet jose natūraliai susidaro įvairių mazgelių. Esama įvairiausių rekomendacijų, kaip tikrintis krūtis. Tačiau veikiausiai patogiausia tai padaryti yra tiesiog prausiantis po dušu muiluotomis rankomis. Be to, reikėtų stovint prieš veidrodį pakelti rankas virš galvos bei padėti jas ant klubų, kad pažiūrėtumėte, ar nėra kokių nors odos pakitimų krūtinės srityje ar labai ryškios asimetrijos.

Ar viršsvoris didina riziką susirgti krūties vėžiu?

Taip. Riebalai nėra tiesiog dalykas, kuris kaupiasi ant pilvo ir didina jūsų svorį. Tai yra kūno organas, kuris gamina cheminius pasiuntinius (hormonus), ir vienas iš jų yra estrogenas. Manoma, kad estrogenas yra labai svarbi dalis kelyje, vedančiame link krūties vėžio. Todėl kuo didesnis jūsų svoris, tuo didesnė rizika susirgti krūties vėžiu.

Tačiau dėl viršsvorio gali sutrikti menstruacinis ciklas ir mėnesinės gali būti rečiau. Dėl to kiaušidės gamins mažiau estrogeno. Tai ir yra viršsvorio paradoksas: iki menopauzės jis gali sumažinti krūties vėžio riziką, tačiau ją padidinti po menopauzės, kai riebalai tampa svarbesniu estrogeno šaltiniu nei kiaušidės.

O kaip alkoholis ir rūkymas?

Deja, taip. Turime ne tik mažinti maisto kiekį, bet ir tvarkyti kitus savo gyvenimo būdo aspektus, kad sumažintume riziką. Žinome, kad rūkymas gerokai padidina plaučių vėžio riziką. Tačiau jis taip pat gali padidinti ir kitų vėžinių susirgimų, įskaitant krūties, gimdos kaklelio, skrandžio, burnos, šlapimo pūslės ir kiaušidžių vėžio, riziką. Piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat yra siejamas su krūties vėžiu.

Kasdien papildomai suvartojus maždaug 10ml gryno alkoholio, rizika padidėja maždaug 10 proc.

Ar pakaitinė hormonų terapija padidina riziką susirgti krūties vėžiu?

Deja, taip. Tai reiškia, kad norėdamos atsikratyti tų karščio antplūdžių ir kitų menopauzės pasekmių didinate rizika susirgti krūties vėžiu. Pakaitinės hormonų terapijos metu vartojama estrogeno, taip pat kartais progesterono, o tai didina riziką susirgti krūties vėžiu. Maždaug keturi iš šimto krūties vėžio atvejų yra susiję su pakaitine hormonų terapija, dažniausiai, jeigu vartojami abu minėti hormonai.

Tačiau esama duomenų, nors ir ribotų, kad pakaitinė hormonų terapija apsaugo nuo kitų ligų, pavyzdžiui, osteoporozės, ir, žinoma, gali gerokai palengvinti sunkius menopauzės simptomus. Tad rinktis šią terapiją ar ne reikia nuspręsti pasitarus su savo gydytoju.

Ar dezodorantai sukelia krūties vėžį?

Tikrai to nežinome. Tai trumpas atsakymas. Tačiau kai kurie moksliniai tyrimai parodė, kad antiperspirantuose esantys aliuminio junginiai gali padidinti krūties vėžio riziką. Šie junginiai blokuoja prakaito liaukas, tačiau gali kauptis krūties audiniuose ir daryti į estrogeno panašų poveikį.

Mes jau žinome, kad estrogenas gali paskatinti vėžinių ląstelių augimą, tad tikrai yra ryšys. Tačiau taip pat esama mokslinių tyrimų, kurie nenustatė jokio ryšio. Jeigu rizika būtų labai didelė, mes apie tai jau būtume žinoję, todėl tikrai neverta labai nerimauti.

Tačiau gausaus cheminių produktų naudojimas asmens higienai ir apskritai namuose tikrai neduoda labai daug naudos. Tad reikėtų naudoti kuo mažiau chemijos gaminių.

Ar krūties vėžį sukelia liemenėlės su lankeliais?

Ne. Tai yra mitas, kuris paplito po kelių prastų mokslinių tyrimų, kurie jau yra paneigti. Buvo teigta, kad dėl ankštų liemenėlių sumažėja limfos ištekėjimas ir krūtų, dėl ko esą kaupiasi toksinai ir išsivysto vėžys. Nėra jokių mokslinių to įrodymų. Žinoma, lankelis, besitrinantis jau į esantį mazgelį, gali sudaryti įspūdį, kad jis jį ir sukėlė. Tačiau tai tik sutapimas ir dėl to nereikia bėgti ir deginti savo liemenėlės. Bet tikrai verta skirti laiko išsirinkti jums tinkamo dydžio liemenėlę, nes tikrai labai daug moterų segi netinkamo dydžio liemenėlę.

Kaip dažnai krūties vėžys yra diagnozuojamas vyrams?

Retai. Maždaug 400-tams vyrų kasmet diagnozuojamas krūties vėžys, ir tai nestebina, nes jie turi labai nedaug krūties audinio, lyginant su moterimis.

Bloga žinia yra ta, kad dažniausiai vyrų atveju vėžys būna jau išplitęs, nes paprasčiausiai liga lieka nepastebėta. Krūties vėžys daug dažniau diagnozuojamas vyresniems nei 60 metų vyrams, kurių šeimose jau būta krūties vėžio atvejų, arba nutukusiems vyrams. Vyrai turi suvokti, kad ir jiems gali išsivystyti krūties vėžys, todėl taip pat reikia tikrintis, ar krūtinėje nėra kokių mazgelių ir sukietėjimų.

Nors krūties vėžys yra dažnas onkologinis susirgimas, ir dažnai jį nulemia genai, mes taip pat galime daug ką padaryti. Beveik visos onkologinės ligos yra gydomos, tačiau svarbus ankstyvas ligos nustatymas. Gydymo galimybės gerokai patobulėjo per pastaruosius kelis dešimtmečius: dabar beveik aštuonios iš dešimties moterų, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys, ir toliau gyvens po dešimties ir daugiau metų.

Tad tikrai neverta visko palikti fortūnai, nes mes taip pat galime pagerinti savo sėkmę.