Gimdos kaklelio vėžys – viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis šiandien yra žinoma. Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
Gimdos vėžys - mažiausiai fatališka liga?
„Šiandien yra daug klastingų ligų, yra ligų, kurios net neturi patikros metodų. Tuo tarpu gimdos kaklelio vėžio ikivėžinės būklės ir pati liga yra ganėtinai paprastai diagnozuojamos, nesudėtingi jos diagnostikos metodai, kurie kasmet tobulėja, organas yra lengvai matomas. Visgi nepaisant visų šių faktorių Lietuva pagal sergamumo ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklius vis dar užima antrą vietą Europoje. Todėl kartais nusvyra rankos, kai kalbame apie prevenciją ligos, kurios kiekviena moteris gali išvengti“, – artėjant gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitei kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. dr. Daiva Vaitkienė.
Lietuvoje jau dešimtmetį veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25-60 amžiaus moterys yra kviečiamos išsitirti įprastiniu citologiniu PAP tyrimu. 2013 m. duomenimis, bent vieną kartą programoje sudalyvavo jau daugiau nei 617 tūkst. moterų. „Skaičiai išties neblogi. Tačiau svarbu tai, kad moterys turi nepamiršti, kad atlikti tyrimą yra būtina kas trejus metus“, – akcentuoja prof. dr. Daiva Vaitkienė.
Nuolat ieškoma naujų ir tikslesnių prevencinių metodų. Gera žinia moterims, kad Valstybinė ligonių kasa ir organizacinis komitetas jau kelintą mėnesį diskutuoja ir ieško būdų, kaip pagerinti patikros programą. Svarstoma galimybė į dabar veikiančią programą įtraukti tikslesnį skystųjų terpių tyrimą bei ŽPV tyrimą tam tikrai patologijų grupei.
Žmogaus papilomos virusas nelygu gimdos kaklelio vėžiui
Visgi PAP tyrimo ne visada pakanka. Remiantis klinikiniais tyrimais, kas trečias gimdos kaklelio vėžio atvejis nustatomas moterims, kurios buvo ištirtos įprastiniu PAP tyrimu ir rezultatas buvo neigiamas (t.y. ląstelės normalios, be pakitimų). Kadangi net 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV), medikai atkreipia dėmesį į ŽPV tyrimo svarbą.
„Sužinoti, ar moteris turi ligą sukeliantį virusą, galima atlikus ŽPV tyrimą. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad 80 proc. pasaulio dailiosios lyties atstovių kažkuriuo metu užsikrečia ŽPV, tačiau tai nereiškia , kad jos suserga gimdos kaklelio vėžiu. Taigi net ir nustačius jo infekciją reikia ne stresuoti, o tik imtis papildomų prevencinių priemonių – reguliariai atlikti privalomus tyrimus ir lankytis pas savo ginekologą. Jokių būdu negalima dingti iš gydytojo akiračio“, – akcentuoja gydytoja akušerė ginekologė dr. Rūta Kurtinaitienė.
Taigi anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus leidžia ne tik PAP tyrimas (tiek įprastas citologinis, tiek skystoje terpėje), bet ir didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimas. Šiuos tyrimus moterys gali atlikti apsilankiusios pas ginekologą. Deja, ankstesnių visuomenės apklausų rezultatai yra parodę, kad profilaktiškai pas ginekologą lankosi tik pusė moterų.
Anot gydytojos Rūtos Kurtinaitienės, moterys, paklaustos, kodėl nesilanko pas ginekologą profilaktiškai ir kodėl delsia atlikti prevencinius tyrimus, priežasčių vardina ne vieną: „Neturėjau laiko, esu labai užimta, užsisukau buityje, prižiūrėjau vaikus, toli gyvenu nuo medicinos įstaigos, tiesiog pamiršau ar geriau jaučiausi – taip atsako moterys, kai paklausiame jų, kodėl apsilankė tik dabar. Tačiau negalima visos kaltės suversti moterims. Valstybė taip pat turėtų įvairiomis priemonėmis priminti moterims apie patikros programą, o gydytojai – apie visus tyrimus, kuriuos moteris gali atlikti ne tik nemokamai, bet ir savo iniciatyva.“
Riziką didina rūkymas, ilgalaikis hormoninių kontraceptikų vartojimas, ŽIV
Užsikrėsti ŽPV gali kiekviena lytiškai aktyvi moteris. Mokslininkų nustatyti tam tikri rizikos veiksniai, padidinantys tikimybę moteriai užsikrėsti gimdos kaklelio vėžį sukeliančiu ŽPV.
Rūkymas 2 kartus padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tabako degimo produktai pažeidžia gimdos kaklelio ląstelių struktūrą bei silpnina organizmo imunitetą. Ši rizika siejama su ilgalaikiu ir intensyviu rūkymu bei buvimu tabako dūmais pripildytoje aplinkoje. Nustojusioms rūkyti moterims dažnai išnyksta ir pažeidimai, kurie buvo nustatyti gimdos kaklelyje.
Pakitimus gali lemti ir ilgalaikis hormoninių kontraceptikų vartojimas. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu didėja, jei hormoninius kontraceptikus vartoja moteris jau užsikrėtusi ŽPV. Hormoniniai kontraceptikai mažina viruso savaiminio išnykimo galimybę slopindami imunitetą. Rizikos didėjimas yra siejamas su hormoninių kontraceptikų vartojimo trukme. Rizika dukart didėja ir dėl imuninės sistemos silpnumo dėl specifinių vaistų, vartojamų gydant autoimunines ligas bei po organų transplantacijos.
Galiausiai, užsikrėtimas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV/AIDS) riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidina 6 kartus.
Ligos simptomus pastebėti galima
Nors daugeliu atvejų ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai aiškių simptomų nesukelia, tačiau požymius, kurie gali signalizuoti apie pavojingą ligą, pastebėti galima. Tai yra: kraujavimas tarp mėnesinių; kraujavimas po lytinių santykių, dušo ar ginekologinio tyrimo; dubens skausmas nesusijęs su menstruacijomis; neįprastos išskyros su kraujo priemaiša ar be jo, kurios gali būti nemalonaus kvapo; padažnėjęs šlapinimasis ar nevalingas šlapimo ištekėjimas; skausmas šlapinantis.
Visi šie simptomai turėtų paskatinti apsilankyti pas gydytoją.
