Iki šiol neaišku, ką jaučia žmogus, būdamas komos būsenoje. Nesutariama ir dėl to, ar toks pacientas girdi palatoje esančius žmones, jaučia artimųjų prisilietimus. Pateikiame keletą istorijų, kurios neatsako į šiuos klausimus, tačiau bent kiek praskleidžia paslapties šydą, dengiantį „gyvenimą šalia mirties“.
Nauja kalba per 48 valandas
Visą pasaulį prieš keletą metų nustebino trylikametė iš Kroatijos, kuri pabudo iš komos puikiai kalbėdama vokiškai.
Mergaitė, gyvenanti Knin mieste, mokykloje neseniai buvo pradėjusi lankyti vokiečių kalbos pamokas. Kalba jai patiko, tad laisvu metu paauglė stengėsi šia kalba skaityti spaudą, žiūrėti vokiškas programas.
Į komą mergaitė paniro netikėtai ir neilgam – vos 48 valandoms, tačiau savo pabudimu nustebino visus, mat iškart prabilo puikia vokiečių kalba. Tėvų nuostabos medikai numalšinti negalėjo. Jų teigimu, niekada nežinai, kaip koma paveiks smegenis, ir kokių pasekmių ji gali palikti. Ligoninės, kurioje gulėjo mergaitė, psichiatras dr. Mijo Milas tikino, kad atsakymas turi būti.
„Medikų bendruomenėje stengiamės nevartoti žodžio „stebuklas“. Turi būti mokslinis paaiškinimas, tik mes jo dar nesuradome“, - taip 2010-aisiais sakė profesorius, atsakymo neradęs iki šiol.
Gydytojų teigimu, nors neaišku kaip ir kodėl, tačiau netikėtas vokiečių kalbos mokėjimas nėra jau toks mįslingas – esą keblumų sukelia tie pacientai, kurie nubudę prabyla senosiomis, biblijinėmis kalbomis, kuriomis kalbėta Babilone ar Egipte. Daugiau apie trylikametės atvejį skaitykite čia.
Pabudimą paženklino cigarečių dūmais
2010 m. trejų metų mergaitė Ya Wen pabudusi po penkias dienas trukusios komos, į kurią pateko po avarijos, ėmė rūkyti ir gerti alų. Jos tėvai tikina, kad mergaitė iš ligoninės grįžo radikaliai pasikeitusi.
„Ji mėgsta gerti alkoholį ir elgtis kaip suaugusi. Pirmąkart ją užtikau tualete rūkančią iš tėvo pavogtas cigaretes. Vėliau ji jų gaudavo iš netoliese esančio kiosko, meluodama, kad jų pirkti ją atsiuntė tėvai. Jau metus laiko bandome ją atbaidyti nuo rūkymo ir gėrimo“, - pasakojo skurdžiai gyvenanti mama.
Moters teigimu, po komos pasikeitė ir mergaitės charakteris. Esą ji grįžusi ėmė elgtis berniukiškai, visada nori dėvėti berniukams skirtus rūbus ir isteriškai verkia, jei jų negauna.
Siekdami padėti dukrai, tėvai persikraustė į kitą miesto dalį, kur bando pradėti naują gyvenimą. Dėl Ya Wen jos tėvas metė rūkyti, kad namie niekada nebūtų cigarečių. Visa istorija čia.
„Miegančioji gražuolė“ komoje prabuvo 42 metus
Edwarda O'Bara 1970 m. buvo gyvenimo džiaugsmo kupina moksleivė, kol vieną dieną nepasijuto blogai. Vaistai nepadėjo ir šešiolikmetė nugrimzdo į komos būseną, kurią, kaip manoma, sukėlė plaučių uždegimas.
Deja, niekas nepadėjo ir 2012 Edwarda mirė. Ji įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausiai užfiksuotos komos pacientė. Daugiau detalių rasite čia.
Filmo verta istorija – pabudo po beveik trijų dešimtmečių
Ne visos istorijos baigiasi liūdnai.
Talentinga verslininkė Annie Shapiro vadovavo dviem prijuosčių parduotuvėms netoli Toronto, Kanados. Būdama 50-ies, 1963 lapkričio 22-osios vakare ji žiūrėjo savo juodai-baltą televizorių, kai staiga ją ištiko stiprus širdies smūgis, kurį sekė koma.
Plieno pramonėje dirbantis A. Shapiro vyras ėmė kasdien rūpintis savo žmona – rengti, maitinti, kas porą valandų į akis lašinti vaistų, kad šios neišdžiūtų, mat Annie „užmigo“ taip ir nespėjusi užsimerkti.
Lėtai slenkant metams, paralyžiuotos moters kūnas ėmė gesti - jai prireikė akių operacijos, prisidėjo ir histerektomija, teko keisti klubą.
Tačiau visų nuostabai, 1992 m. spalį ji nubudo ir garsiai pareiškė greta gulėjusiam vyrui – įjunk mano mėgstamiausią „I love Lucy“ programą. Moterį teko palengva pratinti prie spalvoto televizoriaus, senstelėjusio vyro ir galiausiai jos pačios išvaizdos – raukšlių aplink akis, žilų plaukų.
Komoje ji praleido 29 metus. Visa istorija čia.
Medikas: komą supa dar daug neatsakytų klausimų
Kiek Lietuvoje būta žmonių, kuriems diagnozuota koma, DELFI išsiaiškinti nepavyko – tokie duomenys renkami nėra. Tačiau VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos III-čiojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Doc. Mindaugas Šerpytis sutiko papasakoti, kas sukelia šią būseną, kuo ji ypatinga ir kaip elgiamasi Lietuvoje, kai akivaizdu, kad žmogus nepabus.
- Pirmiausiai, ar koma yra dažnas reiškinys Lietuvoje? Gal turite statistikos, kiek žmonių yra ją patyrę?
- Tokios statistikos nėra. Koma yra kažkokios ligos ar traumos pasekmė. Koduojant ligas gydytojai koduoja pagrindinę ligą sukėlusią komą, pvz. galvos smegenų traumą ar kepenų cirozę. Lietuvoje numatoma įdiegti DRG (Diagnosis-related group) sistemą, kurioje koma, kaip tam tikros pagrindinės ligos pasekmė, bus koduojama. Tada galėsime turėti tokią informaciją.
- Ar galite komą apibūdinti mediciniškai - kuo ji ypatinga? Kas šios būsenos metu vyksta su žmogaus kūnu?
- Už mūsų sąmonę atsako dvi pagrindinės centrinės nervų sistemos struktūros: smegenų žievė ir kamienas. Galvos smegenų žievė atsako už mąstymą, prisiminimų išsaugojimą, garsų atpažinimą bei kalbos suvokimą, už vaizdo, kurį perduoda akys, apdorojimą ir t.t. Smegenų kamiene yra nervinių laidų tinklas, vadinamas tinkliniu dariniu. Jis jungiasi su visomis galvos ir nugaros smegenų dalimis ir tokiu būdu „sustyguoja“ ateinančią ir išeinančią informaciją iš periferinės į centrinę nervų sistemą bei iš jos.
Komos būklėje sutrinka žmogaus sąmoninga reakcija į išorinius dirgiklius, tačiau priklausomai nuo centrinės nervų sistemos pažeidimo sunkumo, vietos, priklauso ir kitų vidaus organų veikla. Jei pažeidžiama žievė – nebus sąmoningos žmogaus reakcijos į išorinius dirgiklius: nebus žodinio kontakto, žmogus neatliks jokių valingų veiksmų. Pavyzdžiui, paprašius suspausti ranką, to neatliks, tačiau kitų organų veikla gali nesutrikti ir tokioje būklėje ligonis gali išbūti net kelis metus.
Jei koma įvyksta dėl kamieno pažeidimo, tai gali trikti ir kitų organų veikla, nes kamiene yra gyvybinių funkcijų (kvėpavimo, termoreguliacijos ir kt.) kontrolės centrai.
- Kas ją sukelia?
- Komos priežasčių yra daug, tačiau išskiriamos dvi pagrindinės grupės, kurios apima didelį spektrą priežasčių: struktūrinės ir metabolinės. Struktūrinės komos išsivysto dėl smegenų anatominių struktūrinių pakitimų, pvz. trauma, kraujo išsiliejimas, galvos smegenų infarktas ir kt.
Žmogus netenka dalies smegenų audinio, todėl praranda funkcijas, kurių „valdymo centrai“ buvo toje vietoje. Metabolinės komos metu pažeidžiamos visos smegenys, tačiau smegenų anatominė struktūra nepasikeičia. Metabolinės komos metu žmogaus organizme atsiranda medžiagų, kurios slopina smegenų veiklą (pvz. apsinuodijimai alkoholiu ar kitomis cheminėmis medžiagomis) arba sergant tam tikromis ligomis sutrinka tam tikrų organų veikla ir organizme pradeda kauptis įvairios toksinės medžiagos, kurias normoje vidaus organai pašalina iš kraujo. Pavyzdžiui, sergant inkstų nepakankamumu, kaupiasi šlapalas.
Metabolinę komą gali sukelti ir endokrininės sistemos sutrikimai, pvz. cukrinis diabetas. Šiai komų grupei priklauso ir dėl deguonies stokos įvykęs galvos smegenų pažeidimas, pvz. sustojus širdies veiklai nutrūksta kraujotaka smegenyse ir deguonies pristatymas į smegenų ląsteles. Neatkūrus kraujotakos per kelias minutes, smegenų žievė žūsta pirmiausiai ir dažnai negrįžtamai. Širdies veiklą galima atkurti, bet smegenų žievė žūsta negrįžtamai.
- Kokios priemonės ligoninėse naudojamos žmogaus prikėlimui iš šios būsenos?
- Labai priklauso nuo priežasties, kuri sukėlė komą. Pirmiausiai gydoma liga, kuri tą komą sukėlė. Neretai įvykus smegenų pažeidimui vystosi smegenų edema t.y. paburkimas, kuris dar pablogina situaciją, todėl taikomi įvairūs būdai ją sumažinti. Antra vertus, įvykus kokiai nors katastrofai galvos smegenyse, suaktyvėja įvairūs cheminiai procesai, kurių dalis yra žalingi, todėl taikoma hipotermija t.y. ligonis yra atšaldomas. Šaltis stabdo įv. cheminius procesus, apsaugo ląsteles nuo tolimesnio pažeidimo, sumažina deguonies poreikį ir t.t.
Kai ligonio būklė yra stabilizuojama ir jis išlieka komos būklėje, tai nors ir ligonis nereaguoja į aplinką, tačiau rekomenduojama su juo aktyviai bendrauti (duodama klausytis muzikos, artimųjų pašnekesių, rodomos nuotraukos) ir jį aktyvinti (kineziterapija ir kt.), kad smegenys gautų kuo daugiau impulsų iš išorės.
- Jei žmogus nepabunda labai ilgai, kaip Lietuvoje reglamentuojami tolimesni žingsniai?
- Kažkokių įsakymų, reglamentuojančių būtent tokių ligonių priežiūrą, nėra. Tokie ligoniai ilgą laiką yra gydomi reanimacijos skyriuose, vėliau nervų ligų ar neurochirurginiuose skyriuose, vėliau reabilitacijos skyriuose ir slaugos ligoninėse. Lietuvoje nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių kada galima būtų netaikyti kažkokio gydymo, net jei liga yra nebesuderinama su gyvybe.
- Kodėl kartais medikai dirbtinai sukelia žmogui komą?
- Žmogui dirbtinai sukeliama koma įvairių kritinių būklių metu, kai jungiami įvairūs gyvybines funkcijas palaikomi aparatai, arba, kai norima slopinti medžiagų apykaitą ir deguonies poreikį vidaus organuose, ypač smegenyse. Pvz. po galvos traumos ligoniai ilgą laiką yra migdomi vaistais, tam kad būtų sumažintas smegenų pabrinkimas, pažeidimas dėl suaktyvėjusių cheminių reakcijų ir t.t.
- Gal žinote, kiek ilgiausiai komos būsenoje buvo lietuvis pacientas?
- Sunku pasakyti. Mūsų skyriuje buvo gydyta pacientė, kuri atsigavo išbuvus po galvos traumos gilioje komoje, prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos daugiau kaip 2 mėnesius.
Visi tikriausiai yra skaitę apie užsienio atvejį - Terry Wallis, kuris atgavo sąmonę po 19 metų. Tai kazuistiniai atvejai. Ar yra bent menkiausia tokio stebuklo tikimybė, labai priklauso nuo komos priežasties, komos gylio ir kokios smegenų struktūros yra pažeistos.
- Veikiausiai, ne kiekvienas pabudimas iš komos yra džiaugsmingas. Kokių būna pasekmių?
- Labai priklauso dėl kokios priežasties įvyko koma. Jei įvyko dėl smegenų audinio struktūros pakitimų, pvz. galvos smegenų trauma ar insultas, tai ligonis gali būti suparalyžuotas, sutrikęs jo kalbos suvokimas ar nesugebėjimas kalbėti. Ilgai išbuvus komoje išsivysto sąnarių kontraktūros t.y. sąnariai tampa nejudrūs, žmogus negali lankstyti jų, todėl būna prikaustytas prie lovos ar vežimėlio ir reikia begalinio tiek pačio paciento, tiek artimųjų, tiek reabilitologų pastangų, kad kažką būtų galima pasiekti.
Be abejo, lieka pažeista ir atmintis, sugebėjimas mąstyti ar atlikti sudėtingesnius veiksmus. Tokie pacientai didžiąja dalimi lieka socialiai priklausomi nuo artimųjų ar socialinių ar sveikatos priežiūros darbuotojų.
- Ar visi medicininiai klausimai apie komą yra atsakyti?
- Tikrai, ne. Deja, tyrimų šiuo klausimų yra labai labai mažai, o jų rezultatai prieštaringi, todėl vienos nuomonės nėra apie tai, ką žmogus jaučia būdamas komoje. Nepaisant to, stengiamasi kuo daugiau stimuliuoti jo smegenų veiklą, vienas iš tokių būdų bendrauti su tokiu pacientu nors ir išoriškai atrodo, kad jis į nieką nereaguoja, nei į garsus, nei į vaizdus ar kitus dirgiklius.
