„Ne tik šiais laikais, bet apskritai visais laikais grožis yra abstrakti sąvoka ir iki šiol nežinoma, kas jis yra, todėl ieškoma formulių, siekiama sukurti tobulybę. Mes, plastikos chirurgai, dažniausiai susiduriame su žmogaus fizinio kūno grožiu. Nors visuomenėje gaji sąvoka, kad grožis nėra vien fizinis, kad svarbus vidinis grožis, kuris atsispindi mūsų akyse, mūsų kūne, į mus kreipiasi pacientai, kurie turi problemų dėl savo fizinio kūno ir kuriems mes galime padėti, nes jie jaučia didelį psichologinį diskomfortą“, - teigė plastikos chirurgė LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
Pasak jos, populiariausia Lietuvoje plastinė operacija išlieka krūtų chirurgija. Dėl jos dažniausiai kreipiasi vidutinio ir brandesnio amžiaus moterys, po gimdymų norinčios atstatyti krūties tūrį ir formą. Taip pat didėja procentas moterų, kurios kreipiasi po krūtų vėžio gydymo. Joms tenka atstatyti dalį ar visą krūtį. Taip pat išlieka labai populiarios minimaliai invazinės procedūros – veido užpildai, taip pat vokų, nosies plastinės operacijos. Trečioje vietoje – pilvo plastinės operacijos (riebalų nusiurbimas ir pan.). Didėja į plastikos chirurgus besikreipiančių vyrų skaičius, bet šiandien jie vis dar sudaro mažumą.
Ar plastinės operacijos – vis dar turtingųjų privilegija? „Drąsiai galiu pasakyti, kad tikrai ne. Atvirkščiai, pas mus besikreipiančių žmonių socialinis sluoksnis – vidutinis ar žemesnis, kadangi visuomenėje psichologinis, dvasinis komfortas šiandien yra labai svarbus, be to, visuomenėje gaji nuomonė, kad gražiai atrodantis žmogus gyvenime visko pasiekia daugiau, greičiau ir lengviau“, - tikino plastikos chirurgė.
Paklausta, kiek žmonių į plastikos chirurgus kreipiasi nepagrįstai, t. y. jie ir taip yra gražūs, bet nori atrodyti dar tobuliau, ir kokiam procentui žmonių šių paslaugų iš tiesų reikia dėl įgimtų ar įgytų (pavyzdžiui, po avarijos) trūkumų, studijos pašnekovė tikino, kad dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie tikrai žino, ko nori, jie yra apsisprendę dėl plastinės operacijos, nes šiais laikais didėja savišvieta – internetas, žiniasklaida ir kitos visuomenės informavimo priemonės apie tai kalba.
„Šiandien plastinė chirurgija gali labai daug, todėl į mus besikreipiančių žmonių, kuriems galime padėti, tikrai yra didžiulis. Ir tik nedidelis procentas yra tokių, kuriuos tenka atkalbėti nuo plastinės chirurgijos, nes matome, kad tai nėra fizinio kūno problemos, tai daugiau susiję su psichologinėmis problemomis. Tokiu atveju žmogų neretai tenka nukreipti kitiems specialistams“, - teigė I. Sakalauskaitė.
Pasak jos, didžioji dauguma klientų lieka patenkintai atliktos operacijos rezultatu, daliai žmonių gyvenimo kokybė ar savivertė po plastinės operacijos nepagerėja ir dalis žmonių rezultatu būna nepatenkinti. Tokiu atveju, LRT pašnekovės teigimu, greičiausiai jų lūkesčiai buvo kitokie.
Paklausta, kas žmones skatina kreiptis į plastikos chirurgus vėl ir vėl su prašymais koreguoti vis naujas kūno dalis, plastikos chirurgė tikino, kad yra įrodyta, kad fizinio pripratimo prie plastinės chirurgijos nėra, bet yra psichologinis pripratimas. „Turbūt mes kiekvienas, ryte atsikėlę, pasižiūrime į veidrodį. Noras matyti veidrodyje gražų vaizdą ir skatina žmones kreiptis į plastikos chirurgus“, - svarstė I. Sakalauskaitė.
