Jungtinių Valstijų nacionalinio vėžio instituto duomenimis, maždaug kas 14 vyrui ar moteriai
Jungtinėse Valstijose tam tikru gyvenimo momentu diagnozuojams plaučių vėžys. Jungtinėse Valstijose sergamumas plaučių vėžiu jau lenkia krūties vėžį, dažniausią onkologinę moterų ligą. Bet žinant rizikos veiksnius ir atkreipiant dėmesį į įspėjamuosius požymius ir simptomus, galima išgelbėti gyvybę.
Rizikos veiksniai
Rūkymas. Tarp plaučių vėžio ir cigarečių rūkymo yra didelis ryšys, apie 90 proc. plaučių vėžio atvejų neatsiejami nuo tabako vartojimo. Rizika susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso ir nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus bei rūkymo trukmės.
Manoma, kad tarp tų žmonių, kurie surūko po du ar daugiau cigarečių pakelių per dieną, kas septintas mirs nuo plaučių vėžio.
Pasyvus rūkymas. Grėsmė sveikatai iškyla ir pasyviems rūkaliams, būnantiems prirūkytose patalpose. Tabako dūmuose yra nemažai cheminių kancerogeninių medžiagų. Kuo ilgiau būsite aplinkoje, kur rūkoma, tuo didesnė rizika.
Oro tarša. Manoma, kad buvimas ilgą laiką smarkiai užterštoje aplinkoje toks pat rizikingas kaip ir pasyvus rūkymas.
Asbesto pluoštai ir kitos cheminės medžiagos. Asbesto naudojimas daugelyje šalių apribotas ar net uždraustas, tačiau anksčiau jis buvom plačiai naudojamas. Tas pats pasakytina ir apie tam tikras chemines medžiagas ir preparatus, naudojamus kai kuriose srityse ir pramonėse, tokius kaip arseną, berilį, kadmį, anglį, silicio dioksidą ir nikelį.
Radono dujos. Tai natūralios radioaktyviosios dujos, kurios yra vienas iš urano skilimo produktų. Jos nematomos ir bekvapės. Radonas išsiskiria iš žemės ir gali patekti į namus.
Paveldimumas. Individualus genetinis jautrumas taip pat gali būti vienas iš plaučių vėžio rizikos veiksnių. Be to, didesnę palučių vėžio riziką turi tie, kurių šeimoje kas nors sirgo plaučių vėžiu.
Plaučių ligos. Tam tikros plaučių ligos siejamos su didesne plaučių vėžio rizika, - tokios ligos kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ( LOPL ) ir plaučių audinių randėjimas.
Vyresnis nei 65 metų amžius. Beveik 70 proc. žmonių, kuriems diagnozuojamas plaučių vėžys, yra vyresni nei 65 metų amžiaus, ir tik 3 proc. plaučių vėžio atvejų vėžys diagnozuojamas jaunesniems nei 45 metų amžiaus žmonėms.
Plaučių vėžio požymiai ir simptomai
Įspėjamųjų plaučių vėžio požymių gali ir nebūti arba juos sunku atpažinti. Daugeliu atvejų plaučių vėžys ankstyvojoje stadijoje neturi jokių pastebimų požymių, Bet jeigu jums tinka vienas ar keli iš anksčiau išvardytų rizikos veiksnių, patariama kuo anksčiau peršviesti plaučius.
1. Užsitęsęs kosulys arba kai pasikeičia kosulio pobūdis.
Jeigu peršalote, kosulys jums praeis po savaitės ar dviejų, bet jeigu jis nepraeina ilgą laiką, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu rūkote arba jeigu jus kamuoja lėtinis kosulys, atkreipkite dėmesį, ar nepasikeitė kosulio pobūdis, pavyzdžiui: ar jis netapo dažnesnis, gilesnis, šiurkštesnis, ar atsikosima su krauju ar su daugiau nei įprasta gleivių.
2. Dusulys
Jeigu dūstate atlikdami užduotį, kurią anksčiau atlikdavote lengvai ir neuždusdami, būkite budrūs: tai gali būti vienas iš plaučių vėžio simptomų. Toks simptomas būdingas tuomet, kai plaučių navikas blokuoja ar susiaurina kvėpavimo taką, arba kai krūtinėje kaupsai skystis.
3. Krūtinės ir kaulų skausmas
Vienas iš plaučių vėžio simptomų gali būti krūtinės, peties ar nugaros skausmas. Plaučių vėžys, išplitęs į kaulus, gali sukelti pažeisto kaulo skausmą. Jeigu jis išplito į smegenis, gali atsirasti keletas neurologinės kilmės simptomų ir galvos skausmas. Tad įsiklausykite į savo organizmą, ir jeigu skausmas nesiliauja, apsilankykite pas gydytoją.
4. Švokštimas
Kvėpavimas su švilpimu gali būti susijęs su astma ar alergija, kaip ir su plaučių vėžiu. Jeigu švilpimas nesiliauja, būtinai apsilankykit pas gydytoją.
5. Balso pasikeitimas
Jūsų balsas tampa šiurkštesnis ir žemesnis, arba pastebite tam tikrų kitų ryškių savo balso pasikeitimų. Kartais balsas pasikeičia dėl paprasto peršalimo, bet jeigu šiurkštumas nepradingsta, būtinai kreipkitės į gydytoją.
6. Pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos
Būkite budrūs, jeigu tokios infekcijos kaip bronchitas ir plaučių uždegimas nepraeina arba jos dažnai kartojasi.
7. Svorio kritimas, apetito stoka, nuovargis ir silpnumas
Yra tam tikrų nespecifinių simptomų, kurie būdingi daugeliui kitų vėžio formų arba kitoms ligoms, bet jeigu simptomai atsiranda dėl neaiškios priežasties ir ilgą laiką nepraeina, apsilankykite pas gydytoją.
Kaip sumažinti plaučių vėžio riziką
Meskite rūkyti, jeigu dar iki šiol to nepadarėte. Jeigu esate pasyvus rūkalius, stenkitės nebūti aplinkoje, kur rūkoma.
Patikrinkite savo namų aplinką dėl radono dujų – Jeigu įtariate, kad jūsų namuose gali būti radono dujų, įsigykite radono testą ir išsiaiškinkite, ar jūsų namuose radono lygis nėra padidėjęs.
Venkite kancerogeninių medžiagų darbe – Naudokite apsaugos priemones, jeigu darbe dirbate su toksinėmis cheminėmis medžiagomis.
Gyvenimo būdo pakeitimas – Yra faktų, įrodančių, kad reguliari mankšta gali sumažinti plaučių vėžio ir kitų vėžių formų riziką. Be to, valgykite skaidulomis praturtintą maistą, vartokite daug vaisių ir daržovių. Yra atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad daržovės gali sumažinti plaučių vėžio riziką.
Ankstyva vėžio diagnostika, plaučių peršvietimas – Plaučių rentgenas ankstyvosiose plaučių vėžio stadijoje nėra itin efektyvus. Tačiau, kaip rodo tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) naudojant mažą apšvitos dozę gali sumažinti mirtingumą nuo plaučių vėžio 20 procentų.
