„Svarbiausias dalykas sėklose – aliejus, kuriame, be omega 3 ir omega 6, yra dar 13 riebalų rūgščių. Taip pat sėklose gausu cinko, seleno. Šis mikroelementas odai neleidžia greitai senti“, – vardija ji.
Anot H. Danilčenko, dabar yra daugybė naujų moliūgų rūšių. Pavyzdžiui, vienų sėklos be lukštų, todėl jas galima valgyti iškart. O moliūguose, kurių minkštimas raudonas, yra likopeno.
– Ponia Danilčenko, moliūgas – daržovė, kuri neturi atliekų. Jis sunaudojamas visas, tinka ir žmonėms valgyti, ir gyvuliams šerti. Kuo moliūgas ypatingas?
– Ypatingas tuo, kad tai – viena derlingiausių daržovių. Jame gausu karotino, vitamino C, įvairių organizmui labai reikalingų karotinoidų, nors mes esame įpratę kalbėti tik apie vieną karotinoidą – provitaminą A. Antra, mes naudojame ne tik minkštimą, bet ir sėklas. Beje, dabar yra belukščių sėklų moliūgų. Sėklų nereikia lukštenti – galima iš karto.
Daugiau nei 1 proc. visos moliūgo masės sudaro ląsteliena, vadinama organizmo šluota. O svarbiausias dalykas sėklose – aliejus, kuriame, be omega 3 ir omega 6, yra dar 13 riebalų rūgščių. Taip pat sėklose gausu cinko, seleno. Šis mikroelementas odai neleidžia greitai senti.
– Ar naudingiau valgyti sėklas, ar vartoti moliūgų sėklų aliejų?
– Sėklose yra visko: ląstelienos, baltymų, riebalų rūgščių. O aliejuje lieka tik riebalų rūgštys. Todėl siūlyčiau vartoti sėklas. Dar noriu pabrėžti, kad moliūgų aliejus dėl ypatingo riebalų rūgščių tarpusavyje santykio netinka kepti, jis tinka tik žalias.
– Moliūgų aliejus lyginamas su sezamų sėklų, graikinių riešutų aliejumi. Kodėl jis vienas brangiausių?
– Pirmiausia, jo sudėtis trupučiuką kitokia nei sezamų sėklų aliejaus. Sezamų sėklose nėra tiek daug cinko ir seleno. Be to, kol kas ir spaudimo technologija yra sudėtingesnė.
– LRT Radijo klausytoja teiraujasi, ar naudingos cukinijų sėklos.
– Taip, viskas yra sveika, ir naudinga. Žinoma, moliūgų sėklos vertingesnės.
– Mūsų klausytojai taip pat domisi, ar galima valgyti nesubrendusius moliūgus?
– Valgyti galima, nuodingų medžiagų ten tikrai nėra. Tik nesubrendusiuose moliūguose daug mažiau vertingų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino C, karotinoidų. Prapjovę nesubrendusį moliūgą, pamatysite, kad jo minkštimas ne oranžinis, o tik gelsvas. Taigi bus mažiau ir ląstelienos. Be to, jis vandeningas. Tai reiškia, kad naudingos medžiagos dar nesusidarė.
– Yra geltonų, raudonų, didesnių, mažesnių moliūgų. Ar jų vertė skiriasi?
– Šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, raudonas minkštimas vertingesnis, nes jame dar yra likopeno. O visos kitos savybės labai panašios. Šeimininkės labiau mėgsta mažesnius moliūgus, nes prapjauti jie gana greitai genda.
– O kaip greitai genda?
– Per savaitę, net ir laikant šaldytuve, jau atsiranda dėmelių, prasideda metabolizmas, kitaip sakant – vienos medžiagos virsta kitomis. Pavyzdžiui, krakmolas virsta cukrumi, o tada moliūgas tampa skystesnis.
– Kokį moliūgą geriausia valgyti? Kiek naudingų medžiagų dingsta verdant, kepant, troškinant?
– Kaip ir visos daržovės bei vaisiai, verdant, kepant, troškinant moliūgas praranda vitaminą C ir šiek tiek karotinoidų. Kad karotinoidų liktų kuo daugiau, virti ar troškinti moliūgą reikėtų su riebalais, pavyzdžiui, sviestu, aliejumi. Taigi, be abejo, jį geriausia valgyti žalią. Taip pat galima užšaldyti.
– Kaip tinkamai užšaldyti?
– Moliūgas užšaldomas paprastai, tereikia supjaustyti. Tik atšildžius jis bus skystas, nebeliks gabaliukų. Bet į sriubas, mišraines, troškinius puikiai tiks.
– Vis dėlto verdant kepant, troškinant, be ląstelienos, dar kažkas lieka?
– Lieka karotinoidų, cukraus. Nuskintus moliūgus reikėtų apie mėnesį palaikyti patalpoje, kurioje nebūtų per daug drėgmės (apie 60 proc., kaip kambaryje). Geriausia temperatūra – apie 10 °C. Mėnesį palaukus, visos maistinės medžiagos pavirs tomis, kokiomis ir turi būti. Pavyzdžiui, pačioje pradžioje moliūgo minkštimas nėra pakankamai saldus, nes jame yra krakmolo. O, moliūgui gulint, krakmolas virsta cukrumi.
