Dalis tokių įpročių paprasčiausiai erzina, tačiau yra ir tokių, kurie kaip reikiant kenkia sveikatai. Jeigu norite būti sveiki, iš savo gyvenimo privalote tuoj pat išginti šias dešimt blogybių, rašo healthyandnaturalworld.com.

Tikriausiai puikiai žinote, kodėl rūkymas taip kenkia sveikatai, tačiau leiskite jums dar kartą priminti. Turėtumėte žinoti, kad rūkymas tiesiogiai susijęs net su keliomis itin pavojingomis ligomis: vėžiu, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis, net ir ankstyva mirtimi.

Tabako dūmuose gausu nikotino, kuris sukelia stiprią priklausomybę, tai pat anglies monoksido (o tai ne kas kita kaip itin pavojingos dujos) bei dervų, kuriose yra net kelios vėžį sukeliančios cheminės medžiagos.

Jeigu rūkote, puikiai žinote, kaip sunku atsisakyti šio žalingo įpročio.

Norime jus šiek tiek padrąsinti: atsisakius tabako, jau po dviejų savaičių pagerėja kraujotaka ir plaučių darbas. Praėjus vieneriems metams be cigarečių, per pusę sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Po penkerių metų per pusę sumažėja burnos, gerklės, stemplės ir šlapimo pūslės vėžio rizika. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, po penkerių metų be cigarečių šios ligos rizika susilygina su ta, kurią turi niekada gyvenime nerūkančios moterys.

Po 2-5 metų nerūkančiųjų lygį pasiekia ir insulto rizika. Be to, metę rūkyti, padarysite paslaugą ir savo artimiesiems – pasyvūs rūkymas ne mažiau žalingas nei tikrasis.


Jeigu nuolat trūksta miego, pasekmės sveikatai gali būti labai skaudžios.

Išsimiegoję jaučiamės energingesni, laimingesni, net ir sunkiausios užduotys atrodo įveikiamos žymiai lengviau. Kokybiškas poilsis – nelengva užduotis. Yra žmonių, kurie vakarais negali užmigti. Yra tokių, kurie naktį daug kartų prabunda, sunkiai užmiega, todėl dieną jaučiasi pavargę.

Daugumai suaugusiųjų būtinas mažiausiai aštuonių valandų miegas, tačiau svarbus ne tik miego kiekis, bet ir jo kokybė. Jeigu reguliariai patiriate sunkumų užmiegant, derėtų pasidomėti raminančių ir miegą gerinančių vaistažolių pasiūla.

Be to, prastą nakties miegą kompensuoti padeda ir popiečio poilsis – net ir trumpas miegas dienos metu gali padėti susigrąžinti prarastas jėgas ir geriau jaustis.

Norite gyventi sveikai? Kontroliuokite, ką dedate į burną. Svarbu valgyti kuo mažiau pusgaminių ir atidžiai skaityti, kas rašoma ant produktų pakuočių.

Ar tikrai apsipirkinėdami pakankamai dėmesio skiriate maisto produktų etikečių analizei? Ar domitės, kokios medžiagos atsiduria jūsų organizme? Dauguma žmonių tuo nesirūpina ir daro didelę klaidą. Būtina atidžiai rinktis, ką valgote. Galbūt žalos sveikatai nepajusite iš karto, tačiau po kurio laiko organizmas tikrai praneš apie problemas.

Prieš tai kalbėjome, kaip svarbu domėtis, ką valgote, tačiau ne mažiau svarbu, kodėl jūs valgote. Ar esate vienas iš tų, kurie nerimą ir stresą malšina plyta šokolado ar dėžute ledų?

Jeigu tokių nusiraminimo priemonių imatės gana dažnai, galima teigti, kad jūsų valgymas – emocinis. Mitybos ir nuotaikos ryšys nustatytas jau seniai, tačiau nejaugi iš tikrųjų maistas tiekia paguodą?

Įprasta manyti, kad bloga nuotaika, stresas ir nerimas skatina daugiau valgyti – esą maistas teikia paguodą. Tai tiesa. Tiesą sakant, jeigu būtume sąžiningi patys sau, labai greitai pastebėtume, kad pernelyg dažnai keliaujate prie šaldytuvo genami ne alkio, o vidinės tuštumos, kurią norisi kuo greičiau užpildyti.

Galbūt darbe patiriate daug streso, neramina problemos dėl vaikų, o galbūt vargina nepaaiškinamas liūdesys ir dirgulys. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nepasiteisina dietos – pamirštamos mūsų smegenys. Ten ir reikia tikrųjų valgymo priežasčių.

Dauguma žmonių didžiąją gyvenimo dalį praleidžia sėdėdami biuruose priešais kompiuterį – bent jau aštuonias valandas per dieną. Namuose biuro kėdę pakeičia sofa ir spoksojimas į televizorių arba bereikšmis naršymas internete.

Mūsų kūnas skirtas judėti. Idealiausias gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas ir po jo - poilsis. Judėjimas neabejotinai naudingas mūsų raumenims ir širdžiai – paspartėja kraujo cirkuliacija, todėl kiekviena kūno ląstelė gauna daugiau deguonies ir maistingų medžiagų, sparčiau iš organizmo pašalinamos nereikalingos atliekos.

Rasti laiko sportui gana sunku, tačiau penkias dienas per savaitę aktyviai fizinei veiklai skirti pusvalandį – įmanoma misija. Naudą pajusite iš karto. Vidutinio intensyvumo pasivaikščiojimas – lengviausias būdas padėti sau. Galite vaikščioti, bėgioti, važinėtis dviračiu, plaukioti – išsirinkite fizinę veiklą, kuri teikia didžiausią malonumą ir naudą.

Šiuolaikinis gyvenimas daugeliui žmonių kelia nuolatinį stresą: spaudžiantys darbų terminai, įtampa darbe, nuolatinė baimė ir nerimas. Tiesą sakant, žmonės be streso paprasčiausiai neįsivaizduoja savo gyvenimo, jis tapo neatskiriamu palydovu.

Nerimas įvardijamas kaip natūrali reakcija į stresą. Nedidelis jo kiekis padeda spręsti iškilusias problemas, motyvuoja. Jeigu nerimas tampa nekontroliuojamas, jis itin neigiamai veikia mūsų gyvenimą, gali tapti rimta problema.

Stresas itin žalingas sveikatai – tai žino visi. Biocheminiai pakitimai, prasidedantys užklupus stresui, pirmiausia smogia virškinimo sistemai. Streso būsenoje smegenys aktyvuoja įvairius hormonus, kurie iš karto sutrikdo virškinimo sistemos darbą: dingsta apetitas, ėda rėmuo, viduriuojama, skauda skrandį.

Nuolat patiriamas stresas sukelia lėtinių ligų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą. Be to, stresas siejamas ir su tokiomis ligomis kaip gastroezofaginis refliuksas, skrandžio opaligė, skrandžio uždegimas ir netgi alergija įvairiems maisto produktams. Stresas ne tik sukelia uždegimus, bet ir silpnina imunitetą, didina įvairių infekcijų riziką.

Neturite laiko sportui. Jums sportuoti nepatinka. Neturite laiko namuose gaminti maisto, todėl renkatės pusgaminius. Manote esąs per storas dietoms.

Bandėte atsisakyti cigarečių, tačiau jums nepavyko. Jaučiatės per senas keisti gyvenimo būdą. Pažįstami pasiteisinimai, trukdantys siekti užsibrėžtų tikslų?

Negalime ginčytis - teisintis dėl neveiklumo mėgsta dauguma žmonių. Pasiteisinimų, kodėl nesiimate veiksmų, galima rasti visada – ir pačių įvairiausių. Tačiau jie nepadės.

Tereikia surasti fizinę veiklą, kurį teiktų džiaugsmo, įsisąmoninti sveiko gyvenimo privalumus, įsivaizduoti, kaip gerai jausitės ir gražiai atrodysite jais pasinaudoję.

Net jeigu anksčiau ir nepavyko įgyvendinti norimų pokyčių, suteikite sau antrą galimybę, raskite savyje jėgų ir ryžto keistis. Rezultatų ilgai laukti neteks, žada ekspertai, todėl svarbiausia pradėti – vėliau motyvacija, matant akivaizdžius pokyčius, atsiras savaime.

Yra žmonių, kurie nė karto nebandė gyventi sveikiau. Dalis jų skundžiasi prasta sveikata ir antsvoriu. Tada vieną dieną, greičiausiai pasitikdami Naujus metus, jie garsiai pareiškia nuo šiandien pradedantys gyventi kitaip – sveikiau, valgys tik vaisius ir daržoves, atsisakys pusgaminių, kiekvieną dieną lies prakaitą sporto salėje.

Tikslai, kurių pasiekti praktiškai neįmanoma, ir sunkiai įveikiamos užduotis smukdo pasitikėjimą savimi ir padaro daugiau žalos nei atneša naudos. Prie žalingų įpročių anksčiau ar vėliau grįžtama. Rimti pažadai kelia nemenką stresą, todėl žmonės neretai labai greitai nuleidžia rankas.

Nepaspęskite spąstų patys sau. Kiekviena didi kelionė prasideda nuo pirmojo nedrąsaus žingsnelio. Pradėkite nuo mažų permainų – sėkmingi pokyčiai turi būti laipsniški. Jeigu nepavyksta kiekvieną dieną 30 minučių skirti sportui, pradėkite bent nuo 3 kartų per savaitę.

Sveikas gyvenimo būdas tai ne tik sportas, sveika mityba ir negatyvių minčių vengimas. Labai svarbūs ir supantys žmonės. Tai itin svarbu galvojant gyvenime ką nors keisti.

Jeigu bendraujate su žmonėmis, kurie siurbia jūsų energiją ir nieko neduoda mainais, rizikuojate savo gera savijauta ir laime. Šalia turi būti tik tie, kurie jūsų gyvenimui daro gerą įtaką, su jais jaučiatės gerai, savimi, pasisemiate energijos ir gerų emocijų.

O tų, kurie kelia neigiamas emocijas ir daro blogą įtaką, reikėtų vengti. Neleiskite, kad kiti gadintų jums gyvenimą – reikalingi tik tie, kuriems jūs rūpite taip pat, kaip jie rūpi jums.

Klausykitės, ką jūsų kūnas bando pasakyti. Tai labai svarbu ir padeda išvengti rimtų sveikatos bėdų. Energijos ligų prevencijai reikia kur kas mažiau nei gydymui.

Girdime daug istorijų apie žmones, kurie nujautė turi rimtų sveikatos problemų, tačiau pernelyg bijojo eiti pas gydytoją – nenorėjo išgirsti blogiausio.

Nors problema iš pradžių nebuvo labai didelė, laikui bėgant ji tapo itin rimta – vien dėl to, kad laiku nesulaukė pagalbos. Nerimas dėl sveikatos sveikintinas dalykas, tačiau vien mintimis ir žodžiais apriboti nevertėtų – būtini tyrimai ir gydytojų konsultacijos.
Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)