Iš ligoninės išrašyto, sunkia lėtine liga sergančio žmogaus slauga dažniausiai užgula jo artimųjų pečius. Nuolat prie ligonio lovos budėti laiko ar noro neturintys artimieji slaugymo naštos neretai nori kuo greičiau atsikratyti.
Tiek Klaipėdoje, tiek kituose šalies miestuose sparčiai mažėja slaugytojų. Vis dėlto niekam nėra paslaptis, kad didelį darbo krūvį turinti, bet vos kiek daugiau nei „minimumą“ gaunanti slaugos specialistė laisvu laiku mielai sutiktų užsidirbti papildomų pajamų. Pagal oficialiai patvirtintus įkainius viena valanda profesionalios slaugytojos paslaugų kainuoja dešimt litų.
Tačiau patirtis rodo, kad žmonės stengiasi sutaupyti net savo artimųjų sveikatos sąskaita. Į ligoninių personalą ar profesionalias paslaugas siūlančias slaugytojas kreipiasi vos vienas kitas klaipėdietis.
Uostamiesčio gyventojai mieliau artimojo sveikatą bei gerovę atiduoda į nieko apie ligonių slaugymą neišmanančių, tačiau už nedidelį atlygį sutinkančių dirbti žmonių rankas.
Slaugo ir nepilnametės
Laikraščių ir ypač interneto puslapiai mirgėte mirga skelbimais apie siūlomą ar ieškomą slaugytojos darbą. Sekti ligonio būklę, reguliariai sugirdyti ar suleisti vaistus, prausti sergantįjį, tvarstyti pūliuojančias žaizdas, pragulas, keisti jo sauskelnes, drabužius, patalynę bei atlikti daugybę kitų veiksmų, kurių būtinybė išaiškėja tik pradėjus dirbti, žmonėms atrodo paprastas, ypatingų žinių ir įgūdžių nereikalaujantis darbas.
Slaugytojos darbo kaip pagrindinio ar papildomo pajamų šaltinio ieško tiek medicinos srityje dirbusios ar dirbančios moterys, tiek žalio supratimo apie sunkių ligonių slaugymą neturinčios studentės ir net moksleivės.
Interneto puslapiuose paskelbti net keli 16-17 metų paauglių skelbimai apie ieškomą namų tvarkytojos, auklės ar slaugės darbą. Pasiskelbusioms merginoms šie darbai kažkodėl atrodo lygiaverčiai.
Gąsdina neįgalieji
Slaugytojos darbo ieškančios moterys ir merginos (tarp poros dešimčių per internetą ar laikraščius slaugės darbo ieškančių žmonių nebuvo nė vieno vaikino) savo paslaugas įvertina skirtinga suma. Nepriklausomai nuo turimo išsilavinimo pageidaujamas mėnesinis užmokestis dažniausiai siekia apie 300-700 litų. Nesvarbu, ar mokama kasdien, kas savaitę ar kartą per mėnesį.
Slaugytojomis daug metų dirbusios ir tokio pobūdžio darbo ieškančios pensinio ar ikipensinio amžiaus moterys tvirtino be rūpesčių galinčios atlikti bet kokius kokybiškai ligonio priežiūrai užtikrinti reikalingus veiksmus. „Dirbdama visko prisižiūrėjau. Mačiau visai apleistų neįgalių ligonių, kuriuos artimieji tiesiog palikdavo likimo valiai nesivargindami ne tik juos prausti, suleisti vaistų, bet ir patikrinti, ar dar kvėpuoja. Buvo ir tokių, kuriems giminės užtikrindavo aukščiausio lygio priežiūrą, samdydavo keletą slaugytojų iš karto ir dar patys aplink šokinėdavo tikrindami, kad specialistės viską atliktų taip, kaip liepė gydytojai“, - patirtimi dalijosi 53 metų Danutė Stankienė.
Jaunas merginas prie lovos prikaustytų klaipėdiečių slaugymas šiek tiek baugina. Nemaloniausiai atrodo perspektyva prižiūrėti šlapimo ir išmatų nelaikantį ligonį. „Žinoma, geriau kūdikiui užpakaliuką šluostyti nei vargšui ligoniui invalidui. Bet aukle įsidarbinti nepavyksta, labai reikia pinigų. Manau, ir su tokiu darbu susitvarkyčiau“, - optimistiškai savo galimybes vertino uostamiestyje bandanti įsitvirtinti iš Raseinių rajono atvykusi 24 metų Ingrida.
Itin nenoriai rūpinamasi ir psichinėmis ligomis sergančiais žmonėmis.
Darbdaviai reiklūs
Ieškančiųjų ir siūlančiųjų slaugytojos darbą apytikriai po lygiai. Tačiau klaipėdiečiai nepuola skambinti visiems iš eilės. Vienų netenkina darbo patirties nebuvimas, kitų – prašoma suma, treti siūlo nepalankų darbo grafiką. Nemažai žmonių, ieškančių slaugių, moterų paslaugų atsisako dėl to, kad jos nekelia pasitikėjimo.
Darbdaviai nelinkę už artimojo priežiūrą mokėti didžiulių pinigų. Dažniausiai siūlomas valandinis, kaip auklės, užmokestis – nuo dviejų iki maždaug penkių litų per valandą, priklausomai nuo patirties ir išsilavinimo. Mėnesinis atlygis paprastai neviršija 500 litų.
Kartais siūloma slaugyti ligonį dykai – už galimybę nemokamai gyventi kartu su juo. Tokį variantą dažniausiai siūlo rajonų, mažų kaimų gyventojai, tačiau darbuotojus itin sunku prisikviesti.
Kainuoja ir bendravimas
Laikinai sergančių ar visiškai neįgalių žmonių artimieji linkę taupyti ir, jų manymu, už nesunkų darbą sumokėti kuo mažiau. Todėl klaipėdiečiai retokai skelbime nurodo iešką profesionalios slaugytojos. Dar rečiau kreipiamasi į slaugos paslaugas siūlančias agentūras.
Nors, medikų žiniomis, Klaipėdoje neseniai veikė mažiausiai dvi, šią savaitę jokių duomenų apie jas aptikti nepavyko. Tačiau šalyje veikia kelios agentūros, iš kurių kelios siūlo slaugos paslaugas visoje Lietuvoje. Žinoma, jos nėra pigios. Slaugos diena kainuoja nuo 50, naktis – nuo 80 litų. Injekcijos, kraujospūdžio matavimas kainuoja nuo 5 litų. Šlapimo pūslės kateterizavimas – nuo 50 litų. O kur dar maitinimas per zondą, gleivių, seilių išsiurbimas, prausimas, žaizdų higiena ir infekcijos profilaktika, masažas ir kitos stabiliai ligonio būklei užtikrinti reikalingos procedūros.
Atskirai tenka mokėti ir už kitas paslaugas, pavyzdžiu, bendravimą su sergančiuoju, knygos, laikraščio skaitymą, taip pat patalynės, drabužių keitimą. Valandos kaina svyruoja nuo 7 iki 20 litų, priklausomai nuo to, kaip dažnai šių paslaugų reikia – kuo dažniau, tuo pigiau.
Rūpinasi vienišais
Asmens priežiūros paslaugas, nereikalaujančias sudėtingesnių nei vaistų sugirdymas medicininių intervencijų, už nedidelę kainą teikia Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojai.
Šios įstaigos Socialinių paslaugų skyriaus vadovė Rasa Jurgutienė pasakojo, kad centro darbuotojoms dažnai tenka padėti prižiūrėti pagyvenusius, sergančius žmones, kuriais dienos metu negali pasirūpinti artimieji. Jiems gaminamas maistas, padedama pavalgyti, susitvarkyti, bendraujama, rūpinamasi asmens higiena. Kadangi nė viena ligoniams padedanti Socialinės paramos centro darbuotoja neturi medicininio išsilavinimo – visos yra išklausiusios tik slaugos, pirmosios pagalbos kursus, jos negali atlikti jokių sudėtingesnių procedūrų, net suleisti vaistus.
Taip rūpinamasi beveik 200 klaipėdiečių. Paslaugų įkainiai priklauso nuo jų gavėjo mėnesinių pajamų. Jeigu jos mažesnės nei 270 litų, valanda įvairių paslaugų kainuoja 0,95 Lt. Jeigu pajamos sudaro 270-337,50 Lt per mėnesį, mokėti už valandą tenka 2,38 Lt. Turintieji didesnes nei 400 litų pajamas moka 4,76 Lt. Jeigu jos neviršija 202 litų – mokėti nereikia.
Visiškai nemokamai ligonius prižiūri tik nevyriausybinių organizacijų nariai ir savanoriai. Tačiau tik tuos, kurie yra vieniši, seni, neįgalūs. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos komiteto sekretorės Danutės Pranaitienės teigimu, šiuo metu organizacija globoja apie šimtą uostamiesčio gyventojų, iš kurių apie 70 – nuolat.
Susigundo eurais
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė įsitikinusi, kad savo artimųjų sveikatos sąskaita taupantys klaipėdiečiai daro didelę klaidą. Neprofesionali slauga gali smarkiai pabloginti ligonio sveikatą, apsunkinti ligos eigą ir net pagreitinti mirtį – kartais užtenka neteisingai suleisti vaistus.
Pasak vadovės, mūsų mieste jau jaučiamas kvalifikuotų slaugytojų trūkumas. „Studijuojančių slaugos mokslą nemažai, tačiau įgijusios žinių ir patirties čia jaunos slaugytojos išvažiuoja dirbti į užsienį. Baigusioms universitetą įsidarbinti nėra sudėtinga – jų paruošimas atitinka Europos Sąjungos standartus.
Vyriausiosios gydytojos duomenimis, uostamiestyje kvalifikuotų slaugytojų vidutinis darbo užmokestis yra apie 700 litų. Skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose jis kiek didesnis ar mažesnis.
Remiantis įvairiais šaltiniais, kitose Europos šalyse slaugytojos už savo darbą gauna nuo 8 iki 14 eurų per valandą.
Kvalifikuotos nedomina
Pasak Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovės, profesionalių slaugytojų ieškantys klaipėdiečiai į įstaigos administraciją ar tiesiai į slaugytojas kreipiasi retai. Nors visada išlieka galimybė derėtis, juos, matyt, atbaido oficialiai Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas slaugos paslaugų valandos įkainis – 10 litų.
Galbūt dėl šios priežasties nepaklausios yra ir slaugos mokslus kremtančios studentės. Anot Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakulteto dekanės Vidos Staniulienės, į šią aukštojo neuniversitetinio mokslo įstaigą ieškantys slaugių žmonės užsukę dar nebuvo.
Vadovės manymu, nieko apie slaugą neišmanančius žmones samdantys klaipėdiečiai turėtų pagalvoti, kas bus atsakingas už ligonio sveikatą ir gyvybę. Įsigaliojus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui, dar neturinčios diplomo slaugytojos neturi teisės pacientui net vaistų suleisti, ką bekalbėti apie sudėtingesnes procedūras.
V. Staniulienė pasakojo, kad pernai visi norintieji galėjo įgyti naudingų slaugos žinių specialiuose kolegijos organizuotuose mokymuose. Jais susidomėjo tik apie trisdešimt moterų. Jeigu būtų poreikis, kursai vyktų ir šiemet. Tačiau patirtis rodo, kad laiką ir pinigus taupantys žmonės ieško paprastesnio varianto, net jeigu tai liečia jų artimųjų sveikatą ir gerovę.
