Kiek kartų „pamiršti“ išjungti lygintuvą ar dujas yra normalu?
Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Jokūbas Fišas pabrėžė, kad šiuo atveju reikia skirti du dalykus – užmaršumą ir įkyrias mintis.
Kada užmaršumas yra atsitiktinis dalykas ir kada jau peržengia normos ribas?
„Dažnumo kriterijaus nėra. Nenormalu yra tada, jei tai sutrikdo žmogaus socialinį gyvenimą. Pavyzdžiui, kai per užmaršumą žmogus netinkamai apsirengia arba netinkamai elgiasi su artimaisiais. Tuomet jau galima kalbėti apie patologiją, tačiau jokiu būdu ne apie ligą, kadangi pailsėjus, atsigavus visa tai praeina. Pagaliau kiekvienas žmogus turi tam tikrą ribotą smegenų rezervą, todėl vienas viską prisimena kaip kompiuteris, iš trumpalaikės atminties informacija pervedama į jo ilgalaikę ir „iššoka“ pagal pirmą signalą, nesvarbu, kas tai būtų – kryžiažodžio sprendimas, darbo instrukcija ar buitiniai reikalai, o kitam reikia susikaupti ir pagalvoti, kad prisimintų. Taip pat reikia paminėti, kad su metais sugebėjimas atsiminti mažėja. Sakoma, kad per metus smegenų rezervas paprastai sumažėja vienu procentu, o nykstant smegenims mažėja ir kognityviniai, pažintiniai sugebėjimai. Taigi apibendrinant, jei kažką pamirštame vieną, antrą, trečią kartą, tikrai nereikia panikuoti. Apie patologiją galima kalbėti tik tada, kai tai tampa sistema“, - aiškino neurologas.
Kita tendencija, pasak mediko, – įkyrios, pasikartojančios mintys. Tai vadinama įkyrių būklių neuroze, kai žmogus ima nerimauti, ar užrakino duris, išjungė dujos ir pan. Jam tikrai neramu, nes jis neprisimena, todėl grįžta tikrinti. Dažniausiai šios mintys taip pat neturi nieko bendra su liga, jos susijusios su įgimtu polinkiu, kurį neretai pažadina pervargimas ir smegenų perkrovos. Šias įkyrias mintis gali lydėti įkyrūs veiksmai, kai žmogus, pavyzdžiui, daug kartų tikrina, ar užrakino duris, ir pan. 90 proc. atvejų tai visiškai nekaltas sindromas, tačiau nuo 1 iki 3 proc. populiacijos gali tapti patologija.
„Šiuo metu pastebima nauja patologija, susijusi su mobiliais telefonais ir kompiuteriais. Didėja priklausomybė nuo technologijų: žmogus nepaleidžia iš rankų telefono, nuolat tikrina žinutes, elektroninį paštą. Tai taip pat priskiriama neurozei. Šiuo metu šis sindromas labai išaugęs, ypačtarp jaunimo ir vaikų. Ir kartais tai iš tiesų tampa problema. Jaunimas mato vis toliau erdvėje – jie negyvena realiame pasaulyje, nes virtualus pasaulis jiems realesnis už esamą, netgi bendrauja ne gyvai, o tik žinutėmis ir per socialinius tinklus. Ateityje jie gali turėti dar daugiau problemų, kita vertus, pastaruoju metu visas pasaulis labai greitai kinta. Koks jis bus po dešimt metų, mes galime tik įsivaizduoti, tačiau tikrai nežinome. Žiūrėkit, koks progresas vien medicinoje. Todėl prognozuoti, kaip keisis žmonių elgesys, negalima. Aišku, mes linkę manyti, kad keisis į blogąją pusę ir iš pradžių mus visa tai gąsdina. Tačiau gal tai tiesiog natūrali eiga“, - svarstė pašnekovas.
Ką daryti užklupus įkyrioms mintims
Susiduriantiems su įkyriomis mintimis, kurios jau piešia gaisro vaizdą, kilusį nuo palikto įjungto lygintuvo, medikas nesiūlo iškart griebtis medikamentinės pagalbos ar maisto papildų. Pasak jo, šiandien sunku išsiversti be psichologinių atsipalaidavimo metodų.
„Neseniai skaičiau straipsnį „Science“ žurnale apie meditacijos naudą. Atskleista, jog meditacija padidina Amonio rago ląstelių kiekį. Tai smegenų struktūra, kuri atsakinga už ilgalaikę atmintį. Tuo pat metu srityje, sukeliančioje nerimą, ląstelių sumažėja. Taigi tiek meditacija, tiek kitokios psichologinės terapijos turi savo reikšmę ir vietą. Žinant, kad šiais laikais streso lygis visuomenėje labai didelis, žmonėms būtina rasti būdą, kaip atsigauti psichiškai. Jau nebeužtenka važiuoti žvejoti. Kita vertus, tos priemonės, kurias žmonės intuityviai naudoja, yra meditacijos seserys ir broliai: tiek ta pati žvejyba, tiek valgio gaminimas, tvarkymasis ar dar kažkas“, - teigė J. Fišas.
Kaip elgtis užklupus įkyrioms mintims apie neišjungtą lygintuvą ar puodą? Jeigu galima visomis prasmėmis neskausmingai sugrįžti namo be didelių praradimų, pašnekovas siūlo taip ir padaryti, kad nusiramintume. Jei grįžti sunkiai įmanoma, reikia pasistengti šią mintį ignoruoti ir pasitikėti savo automatiniais įpročiais. Suprantama, tai labai sunku. Todėl ir reikalingos kokios nors psichologinės technikos. Beje, ši būklė nuo šizofreninės paranojos skiriasi tuo, kad paranoją turintys žmonės yra nekritiški, dažniausiai jie įsitikinę, kad taip ir yra, pavyzdžiui, kad visur purvina ir paskui jį pulkais vaikšto bakterijos. Šuo atveju žmogus supranta, kad jo nerimas yra kvailas, bet negali su juo susidoroti. Paprasčiausias būdas sau padėti – saviįtaiga.
Kodėl neprisimename automatinių veiksmų
„Jauniems žmonėms dažniausiai būna ne atminties, bet dėmesio sutrikimai – dėl pervargimo, streso, depresijos, miego trūkumo. Tai dažniausios priežastys, dėl kurių žmonės skundžiasi nuolat ką nors pamirštantys. Iš tiesų atmintis tiesiogiai nesutrinka, bet jei žmogus negali susikaupti, informacija ir „neįsirašo“. Dėmesio išsekimui daug nereikia – užtenka vienos nemiegotos nakties. Vis dėlto tai laikina būklė, o ne liga. Tereikia išsiaiškinti priežastį, pakeisti dienotvarkę ir atmintis sugrįš“, - tikino pašnekovas.
Paklaustas, kaip veikia mūsų atmintis, medikas pabrėžė, kad ji gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė. Pirmoji tai tarsi kietasis diskas, į kurį įrašytą medžiagą bet kada galime išsitraukti ir atgaminti. Trumpalaikę atmintį galima palyginti su informacijos įrašymo procesu. Kokį laikotarpį apima trumpalaikė atmintis, kol ji tampa ilgalaike, iki galo nesutariama – kalbama apie minutes, valandas ar net dienas.
G. Kaubrys sutinka, kad praplėsti atminties galimybes galima, netgi egzistuoja metodikos, kaip atsiminti ilgas skaičių ar žodžių sekas, tačiau šio proceso prasmingumas abejotinas. Beje, fenomenali atmintis visgi turi genetinius pagrindus ir kartais tai net nėra gerovė, o liga. Pastebėta, kad žmonės, kurie įsimena kiekvieno pravažiavusio automobilio numerį, turi blogesnę loginę atmintį.
Tuo tarpu dažną kamuojančias įkyrias mintis, pavyzdžiui, ar išjungtas lygintuvas, nepaliktas verdantis puodas, užrakintos durys, medikas vadina automatiniais kasdieniais veiksmais, kurių atlikimui dauguma žmonių dėmesio neskiria, todėl neatsimena.
„Paprastai žmonės šiuos veiksmus atlieka automatiškai, tačiau pradėję apie juos galvoti, negali prisiminti, kada tai padarė. Tai nėra atminties sutrikimas, tiesiog dėmesys tuo metu klajojo visai kitur ir prisiminimas apie automatiškai atliktą veiksmą neįsirašė. Patyrinėję rastume labai daug veiksmų, kurių neatsimename. Jei iškelsime sau tikslą tokį veiksmą prisiminti, jį ir atsiminsime, nes sutelksime į jį savo dėmesį.
Tačiau jei toks išsiblaškymas nėra susijęs su pervargimu, stresu ar kitais dalykais, nesiūlyčiau šiems veiksmams skirti padidinto dėmesio. Jei žmogus ištisai galvos apie elektros mygtuką, rozetę ar puodą, jam praktiškai neliks laiko reikšmingesnėms mintims. Be to, pradės kamuoti įkyrios mintys, ir žmogus po 3 kartus tikrins, ar išjungta šviesa, po 5 kartus – ar įsidėjo piniginę, po 10 kartų – ar užrakino mašiną, nes patikrinęs ir vėl suabejojo. Žinoma, verta pasistengti būti atidesniam, ypač jei žmogus kažko neišjungė, bet labai didelės reikšmės automatiniams veiksmams nereikėtų skirti, nes vėliau dėl to gali kilti įvairių psichologinių problemų“, - tikino neurologas.
