Specialistai teigia, kad dauguma cheminių valymui ir skalbimui skirtų priemonių turi ir neigiamą poveikį sveikatai. Kartu su nuotekomis plovikliai patenka į vandens telkinius, jie ima “žydėti”, juose dūsta ir serga žuvys, nyksta augalai. Nuolatinis nuovargis, bloga nuotaika ir neaiškios kilmės alergija kamuoja daugelį žmonių. Jų organizme aptinkama toksiškų medžiagų, kurios pažeidžia kepenis, smegenis, imuninę ar reprodukcinę sistemą. Vos gimusio kūdikio kūne jau yra svetimų cheminių medžiagų.
Apskaičiuota, kad norint visiškai pašalinti skalbimo priemones iš audinio, jį reikėtų perskalauti ne mažiau kaip 16 kartų. To nedaro net ir naujausios kartos skalbimo mašinos.
“Valymo priemonių paskirtis - riebalų likučių ir nešvarumų pašalinimas nuo įvairių paviršių. Į daugelio jų sudėtį įeina paviršiaus aktyvumo medžiagos (PAM), fosfatai, balikliai, dažikliai, aktyvatoriai, užpildai, dezinfekcinės medžiagos, priemaišos. PAM kiekis ir sudėtis yra ribojami, kadangi gali turėti įtakos vandens organizmams, o tuo pačiu ir kelti mikrobinio užterštumo pavojų”, - sako Kauno visuomenės sveikatos centro vyresnioji specialistė, gyvenamosios aplinkos higienos gydytoja Auksė Dabrilaitė.
Balikliai sukelia alergines reakcijas
“Skalbinių balinimui naudojamos priemonės, kurių sudėtyje yra chloro junginių, vandenilio peroksido, karbonatų. Chloro junginiai yra žalingiausi, jie gali dirginti odą, sukelti niežėjimą, paraudimus. Reaguodami su kitomis cheminėmis medžiagomis, jie gali sudaryti labai nuodingus junginius. Chloro junginiai taip pat dirgina kvėpavimo takų ir akių gleivines. Palyginti nekenksmingas yra vandenilio peroksidas, tačiau didelės jo koncentracijos gali dirginti akis ir odą. EDTA (etilendiamintetraacetatas) gali dirginti odą ir akių gleivinę. Balinimo priemonių kvapui pagerinti yra dedami įvairūs aromatai, kurie neretai taip pat gali išprovokuoti alergines reakcijas”, - sako A.Dabrilaitė.
Skalbimui naudojama buitinė chemija yra tarsi alergenų koncentratas. Alerginė reakcija, pasireiškianti ūmia sloga, akių ar odos perštėjimu, paraudimu ar išbėrimu, yra ženklas kuo skubiau nutraukti kontaktą su alergenu. Iš patalpos, kurioje yra agresyvusis agentas, reikia išeiti į gryną orą, išgerti stiklinę vandens, nusiplauti rankas ir veidą.
Neišsiskalavę skalbimo milteliai gali dirginti odą, gleivines, ypač jei gausiai prakaituojate. Jie gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos sudirginti.
Valikliai dirgina odą ir gleivinę
Paviršių valiklių pagrindinės sudedamosios dalys - aktyvios medžiagos, įvairūs karbonatų (sodos) deriniai, rūgštys, aromatizatoriai. Specialistai pataria saugoti rankas, odą, akis ir darbuotis apsimovus gumines pirštines.
Jei valikliai skirti stiklo paviršiaus valymui, jų sudėtyje yra acto (šalinančio kalkes), amoniako (suteikiančio blizgesį). Purškiamuosiuose langų valikliuose yra acto be amoniako, kurie gali stipriai sudirginti gleivines. Pajutus perštėjimą, graužimą, pradėjus ašaroti, reikia plauti akis dideliu kiekiu drungno vandens.
Į valiklių baldams sudėtį įeina terpentinas, vaškai, alkoholiai, eteriai. Tai stipraus kvapo medžiagos, galinčios dirginančiai veikti kvėpavimo takus, o neretai ir išprovokuojančios kosulį, bronchų spazmą. Po baldų valymo procedūros patartina gerai išvėdinti patalpas.
“Valymo medžiagos lengvai pašalina riebalus, kurie sudaro apsauginį mūsų odos sluoksnį. Ypač atidžiai valymo priemones reikėtų rinktis jautrią odą turintiems ir alergiškiems žmonėms. Rinkoje yra nemažai valymo priemonių, skirtų jautriai odai. Prieš naudojimą atidžiai perskaitykite naudojimo instrukciją, laikykitės nurodyto dozavimo. Naudokite apsaugines pirštines, o kartais - alternatyvias valymo priemones: puikiai šveičia ir plauna valgomoji druska, maistinė soda, stikliniams ir keraminiams paviršiams valyti tinka vandeniu skiestas actas”, - pataria aplinkos higienos gydytoja A.Dabrilaitė.
Ženklai suteikia daug informacijos
“Buitinės chemijos medžiagos yra ženklinamos. Etiketėse nurodomos rizikos frazės R (įspėjimas vartotojui), saugos frazės S (patarimas vartotojui), pavojingumo simboliai. Ant daugumos priemonių yra nurodyta tokios frazės, kaip R36 - dirgina akis, R37 - dirgina kvėpavimo takus, R38 - dirgina odą, R10 - degus, R43 - gali sukelti alergiją susilietus su oda, R42 - gali sukelti alergiją įkvėpus. Pavojingumo simboliai Xi - dirginantis, Xn - kenksmingas”, - vardija A.Dabrilaitė.
Galiojančiose higienos normose yra nurodyta, kokios cheminės medžiagos yra draudžiamos ar ribojamos, kurios yra skirtos naudoti buityje ir be apribojimų parduodamos gyventojams. Todėl, esant didesnei nei leidžiama šių komponentų koncentracijai, etiketėse turi būti papildomai įrašyta: “Skirtas naudoti tik pramoniniuose įrenginiuose” ar “Skirtas tik profesionaliam naudojimui”.
“Bendrosios paskirties valikliai gali sudirginti odą, kvėpavimo takus. Orkaitės valikliuose dažniausiai būna stiprių šarmų: natrio ar kalio hidroksido. Tai lemia daug didesnį jų nuodingumą, galimi labai žalojantys apsinuodijimai”, - perspėja Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė, darbo higienos gydytoja Jovita Šarkinienė.
Pavojingumo simboliu su nuoroda “ardanti (ėsdinanti)” paprastai ženklinami kanalizacijos vamzdžių, unitazų, stipriai užterštų vietų valikliai. Tokie gaminiai odą gali pažeisti labai stipriai - ji gali atrodyti lyg nudeginta ugnies. Jų negalima naudoti, neapsaugojus rankų pirštinėmis. Ardantys (ėsdinantys) gaminiai gali stipriai pažeisti ir akis.
Būtina saugoti nuo vaikų
Buitinės chemijos medžiagų, skirtų naudoti buityje, etiketėse yra rašoma saugos frazė S2 - “Saugoti nuo vaikų”. Nesuprasdami pavojaus, vaikai linkę jei ne ragauti, tai bent pauostyti chemikalus. Cheminėmis medžiagomis suteptomis rankomis jie pasitrina akis, įsideda į burną saldainį.
Jei minėtų preparatų pateko vaikui į burną, reikia duoti gerti kuo daugiau skysčių ir skubiai kreiptis į gydytoją.
“Lietuvoje vartojama apie 100 buitinės chemijos produktų, į kurių sudėtį įeina rūgščių, šarmų, tirpiklių, skysčių, sausų medžiagų, sąlyčio vietoje pažeidžiančių žmogaus audinius. Respublikinio toksikologijos centro duomenimis, 1991-1998 metais apsinuodijimai buitinės chemijos produktais sudarė 4-7 proc. bendro apsinuodijimų skaičiaus. 2004 metų Valstybinio aplinkos sveikatos centro duomenimis, apsinuodijimai buitinės chemijos produktais sudarė jau 42 proc. visų tais metais registruotų apsinuodijimų”, - sako J.Šarkinienė.
