Gonorėja tapo atspari visiems esamiems antibiotikams
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko, mikropasaulis yra daug senesnis už makropasaulį, todėl greitai keičiasi prisitaikydamas prie besikeičiančios aplinkos, kuri šiandien keičiasi daug greičiau nei prieš kelis šimtus ar tūkstantį metų.
„Taip pat pasikeitusi situacija dėl įvairių antimikrobinių medžiagų naudojimo, aplinkoje daugiau chemijos, galbūt radiacijos ir t. t. Pagaliau dėl vykstančios globalizacijos, pasikeitusio gyvenimo būdo neužtenka susitvarkyti tik savo kieme ir ramiai gyventi. Virusai nežino sienų, o migracija šiuo metu didžiulė, „geležinės užkardos“ nebėra. Ne veltui kuriasi pasauliniai moksliniai centrai, kurių tikslas – užkirsti kelią būsimoms grėsmėms, susijusioms su infekcinėmis ligomis. Jau esame susidūrę su rimtais iššūkiais – pandeminis gripas, E.coli bakterijos protrūkis. Kokios bus kitos grėsmės – sunku prognozuoti. Pavyzdžiui, mes nežinome, kaip toliau elgsis Kinijoje atsiradusi paukščių gripo atmaina. Galima tik numatyti, kas gali įvykti, kai karštame klimate antisanitarinėmis sąlygomis žmonės toje pačioje troboje gyvena kartu su paukščiais. Tai palankios sąlygos peršokti virusui rūšinį barjerą.
Nors poliomielitas Europoje buvo išnaikintas, matome, kad kai kuriose šalyse, kuriose nuo jo buvo paskiepyti ne visi vaikai, jis vėl cirkuliuoja. Laukinio poliomielito užkrato buvo rasta net Izraelio vandens nuotėkose. Jei visa šalies visuomenė paskiepyta, viskas tvarkoje, bet jei kad ir iš mūsų kas nors neskiepytas ten nuvažiuos ir turės kontaktą, o tokių vaikų jau turime per 10 tūkst., nėra jokios garantijos, kad nesusirgs“, - teigė pašnekovas.
Mokslininkai šiandien džiaugiasi puikiais visuotinės vakcinacijos nuo hepatito B rezultatais, tačiau greitai situacija, pasak specialisto, gali labai pasikeisti. Mat vėlgi auga neskiepytų vaikų skaičius, o tikimybė susidurti su šiuo virusu – labai didelė.
Lygiai taip pat ilgai užtrunka vakcinų kūrimas. Reikia pripažinti, kad ne visada pavyksta jas sukurti idealias. Specialistai žino, kad būta atvejų, kai tam tikros vakcinos kai kuriems žmonėms sukėlė rimtas nepageidaujamas reakcijas. Beje, vakcinos kūrimas, priešingai nei manoma, nėra finansiškai naudingas. Kol ji kuriama, tenka labai daug investuoti, o rezultatas nėra garantuotas. Todėl kai kurios organizacijos farmacininkams netgi skiria pinigus, kad šie kurtų vakcinas“, - sakė S. Čaplinskas.
Labiausiai išplitusių infekcijų penketukas
Pasak jo, visa tai verčia susirūpinti, kad infekcinės ligos nebėra praeities problema, kaip manyta anksčiau, tačiau jos grįžta pačiu netikėčiausiu būdu. Kai buvo atrastas penicilinas, žmonija labai nurimo, kad visos infekcinės ligos bus išgydytos, tačiau šiuo metu jau reikia naujų vaistų, o tai ne taip paprasta. Naujų antibiotikų kūrimas užtrunka apie 20 metų.
„Mus gąsdina faktas, kad paskutiniai antibiotikai buvo sukurti seniai – prieš keliolika metų, o šiuo metu bandomi vos keli nauji vaistai. Tuo tarpu mikroorganizmų atsparumas esamiems antibiotikams vystosi kur kas greičiau. Jau dabar turime situacijų, kai infekcija nepasiduoda jokiems vaistams. Toliau tokių situacijų tik daugės, nes tobulėjant medicinai, paradoksas, daugėja sunkių ligonių su sudėtingomis operacijomis, daugybinėmis intervencijomis, ir jie ilgai guli ligoninėje bei joje užsikrečia įvairiausiomis infekcijomis. Taigi grėsmės tokios, kurios nežinia kada ir bet kam gali nutikti“, - tikino pašnekovas.
Specialisto teigimu, pagrindinės infekcijos, kuriomis suserga daugiausiai žmonių ir kurios atneša daugiausiai finansinių nuostolių, yra gripas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Toliau seka įvairios parazitozės, diarėjos, tačiau žmonės dažnai perserga jomis lengvesne forma ir net nepatenka į ligoninę bei į statistiką. Po to – tuberkuliozė, hepatitai, lytiškai plintančios ligos. Lietuvoje reikia nepamiršti ir erkių. Apie 600 žmonių per metus suserga erkiniu encefalitu, o šis absoliučiai daugumai žmonių palieka liekamuosius reiškinius, kai kuriems – labai sunkius. Laimo ligos atvejų – kelis kartus daugiau.
„Hepatitas buvo pirmasis virusas, apie kurį įrodyta, kad jis sukelia vėžį. O kaip žmogaus papilomos virusas? Lietuvoje šiandien turime darbo dieną. Tai reiškia, kad viena moteris mirė arba dar mirs nuo gimdos kaklelio vėžio. Tokia statistika. Šį vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas, todėl jau aišku, kad būtų gerai mergaites, o kai kuriose šalyse tai siūloma ir berniukams, paskiepyti. Tuo tarpu vyresnėms moterims būtina reguliariai atlikti tepinėlio tyrimą, kad vėžys būtų nustatytas ankstyvoje stadijoje, kai dar pagydomas“, - sakė S. Čaplinskas.
Hepatito B antikūno atradimas prilyginamas išsilaipinimui Mėnulyje
Į Vilniuje vykstančią 11-ąją metinę Baltijos tinklo prieš gyvybei pavojingas virusines infekcijas konferenciją atvykęs vieno iš Rusijos medicinos mokslų akademijos institutų direktorius Michailas Michailovas taip pat įsitikinęs, kad šiuolaikinės problemos, susijusios su infekcijomis, išlieka labai aktualios. Pasak jo, didžiulę grėsmę kelia antivakciniai judėjimai, atsiradę su pirmąja vakcina.
Mokslininkas didžiuliu perversmu medicinos istorijoje laiko hepatito antigeno atradimą, už kurį buvo skirta Nobelio premija. Mat tai leido sukurti vakciną, kuri jau apsaugojo nuo mirties beveik 4 milijonus žmonių. Tačiau šio viruso ir jo vakcinos istorija labai spalvinga: pradedant atvejais, kai Hitlerio režimo metu buvo užkrečiami kaliniai, taip atliekant „valymą“, baigiant atveju, kai vienas rusų mokslininkas pats save užkrėtė hepatitų B, kad tyrinėtų, kaip jį gydyti.
„Mano manymu, hepatito B antigeno atradimas ir vakcinos sukūrimas yra unikalus įvykis, prilygstantis išsilaipinimui Mėnulyje. Tačiau pati vakcina apipinta mitais. Vis dar manoma, kad vakcinoje yra gyvo viruso. Kai prieš keletą metų Rusijoje pradėjo plačiai naudoti šią vakciną, į mūsų kliniką pateko hepatitu serganti moteris, kuri apkaltino gydytojus, kad šie apkrėtė ją hepatitu, nes ji skiepijosi prieš dvi savaites. Pasirodė, kad ji serga hepatitu C. Rusijoje nuo hepatito B paskiepyta daugiau nei pusė gyventojų, ir daugiau nei 97 proc. vaikų. Susirgimų lygis nukrito iki visiškai neregėto lygio. Taigi rezultatas akivaizdus. Tačiau, kaip yra pasakęs vienas garsus mokslininkas, jeigu kada nors virusams bus atrasta sąmonė, pirmasis bus hepatitas B, kadangi gydymui šis virusas labai sunkiai pasiduoda, vis randa naujų būdų išgyventi“, - teigė konferencijos dalyvis.
Pasak jo, kai tik atsirado skiepai, iškart atsirado tokių, kurie įrodinėjo jų žalą. Šiuo metu antivakcininis judėjimas laimi socialinės psichologijos srityje. Žmonės bijo nepageidaujamų reiškinių po skiepo, nors rizika juos turėti statistiškai 2-3 kartus mažesnė nei žūti automobilio ar lėktuvo avarijoje.
Vakcina nuo hepatito B taip pat buvo siejama su įvairiomis grėsmėmis, pavyzdžiui, su autizmu, kadangi su masinės vakcinacijos pradžia sutapo faktas, kad pradėta registruoti daugiau autizmo atvejų. Baimintasi, kad vakcina gali paskatinti išsėtinės sklerozės atsiradimą. Tačiau šis ryšys, kaip ir dėl autizmo, mokslinių tyrimų buvo paneigtas. Pasirodė, kad ryšys tarp skiepo ir išsėtinės sklerozės buvo atsitiktinis. Buvo ieškoma šios vakcinos ryšio su leukemija, atopiniu artritu ir net lėtinio nuovargio sindromu.
Antivakcininis judėjimas – puikus verslo projektas?
„Šiuolaikinis antivakcinis judėjimas remiasi ne tik nusistatymu prieš skiepus. Reikia paminėti, kad tai labai geras verslo projektas. Pirma, už propagandos skleidimą gaunamos kompensacijos iš tam tikrų firmų. Taip pat šis judėjimas pelningas knygų verslui, kadangi knygos šia tema graibstomos. O sankcijų žmonėms, kurie skatina antivakcininį judėjimą, pas mus nėra. Tuo tarpu medikai, kurie bent kartą matė, kaip nuo hepatito B miršta žmogus – kai žmogaus kepenys tirpsta kaip cukraus gabaliukas stiklinėje arbatos, supranta, kad nėra alternatyvos skiepui. Yra labai kvaila susirgti ir mirti dėl įsitikinimų nesiskiepyti“, - įsitikinęs mokslininkas.
Konferencijos dalyviai konstatavo, kad šiandien ir tarp medikų gaji tendencija nesiskiepti. Kaip pasakojo Ženevos ligoninėje dirbantis medikas, nuo gripo kiekvieną sezoną pasiskiepija beveik visi gydytojai, tačiau tik 17 proc. slaugių. Pasitaiko atvejų, kai sunkūs ligoniai nuo jų apsikrečia gripu ir miršta. „Taip yra todėl, kad neteisingai mokome medicinos. Slaugės nesupranta, rizikos nežino skirtumų tarp virusų“, - teigė gydytojas.
