Tai tik savo poreikius tenkinančių, bet atsakomybe su partnerėmis nesidalijančių vyrų sėjamas mitas, teigia nelinkusieji pervertinti seksualinių santykių svarbos.
Šiai interneto forumuose plačiai aptarinėjamai minčiai linksta pritarti vis daugiau moterų.
„Anokia čia laimė dėl kelių akimirkų smagumo prisiimti šeimos planavimo rūpesčius, organizmą nuodyti kontraceptikais, po sunkios darbo dienos įgyvendinant šilumos išsiilgusio vyro seksualines fantazijas, prieš tai pasirūpinus romantiška vakariene“, - atvirai savo nuomonę dėstė Gretos vardu prisidengusi vilnietė.
Jai pritariančios pašnekovės skaičiavo, kiek joms kainuoja intymumas: jei seksualiniai santykiai spontaniški - lytiškai plintančias ligas, jei nuolatiniai – rutiną, kuriai sklaidyti ne visada atsiranda jėgų ir, kaip nevengta prisipažinti, noro.
„Gal ir teisingai gamtoje elgiasi kai kurie patinai, po patelės apvaisinimo baigiantys savo gyvenimą“, - sarkastiškai juokavo „klasikinio vyro žmona“ prisistačiusi Rima. Jos sutuoktinio nuomone, moteris turi būti visada pasiruošusi. Jei ne, ji frigidiška savanaudė, kuriai buvo svarbu „pasidaryti vaiką, pasiimti paskolą būstui ir patogiai gyventi“.
„Tiesa aš pati jokio čia patogumo nematau. Nepageidaujamo nėštumo grėsmė – mano reikalas, vaikai – mano. Ir net romantika su žvakėmis ir vynu – mano, jei randu, kas tuo metu pabūna su sūnumi ir dukra“, - laiminga nesijaučia „seksualiai aktyvi“ vilnietė.
Kuo daugiau moteris mylisi, tuo yra sveikesnė, jaunatviškesnė, stabilesnė? Kiek mitams apie moterų seksualumą įtakos turi farmacijos pramonės reklama? Ar iš tiesų visoms vienodai svarbu, kuo anksčiau pradėti ir kuo daugiau patirti seksualiniame gyvenime? Į šiuos ir kitus DELFI klausimus atsako seksologai ir medikai.
Ištyrė Lietuvos moteris
Psichologo Andriaus Kalugino nuomone, teiginys, kad seksualiai aktyvi moteris yra jaunatviškesnė, sveikesnė ir laimingesnė, mitas tik iš dalies.
„Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliktas didelis, rimtas tyrimas parodė, kad iki menopauzės seksualiai aktyvų gyvenimą gyvenę 45-60 metų amžiaus moterys sveikiau jaučiasi, po menopauzės lengviau patiria orgazmą, turi didesnį lytinį potraukį. Svarbu pabrėžti, kad geriau besijaučiančios turėjo reguliarų intymų gyvenimą, dažniausiai su vienu partneriu“, - komentavo A. Kaluginas.
Seksologo teigimu, norint brandžiame amžiuje geriau jaustis, svarbu ne kuo daugiau, o reguliariai mylėtis.
„Kiek dažnai yra labai individualu. Psichologijoje, seksologijoje tai apibrėžia lytinės konstitucijos sąvoka. Vienai moteriai reikia kartą per mėnesį ir bus gerai, o kitai reikia du kartus per mėnesį“, - sakė DELFI pašnekovas.
Išdarko moters hormoninį foną
Tyrimas parodė, kad po menopauzės orgazmą dažniau patiria tos Lietuvos moterys, kurios per pastaruosius 10-15 metų turėjo tik vieną reguliarų partnerį.
„Tai man pasirodė įdomus faktas, - sakė A. Kaluginas, - nors pasaulyje jau seniai pastebėtas ir mokslininkų aprašytas faktas, kad chaotiški intymūs santykiai išdarko moters hormoninį foną.
Nestabili hormonų veikla dažnai reiškiasi skausmingomis menstruacijomis, sunkiomis menopauzinėmis problemomis. „Pasaulyje tai seniai žinoma, tad tyrimai tik patvirtino, kad Lietuvos moterys yra tokios pat, kaip kitur“, - sakė psichologas.
Saugoti ar nesaugoti nekaltybę?
Tai, kad moterims svarbu per ilgai nesaugoti nekaltybės, seksologo teigimu, yra visiškas mitas.
„Intymių santykių pradžia priklauso nuo to, kada pabunda moteriškas libido. Manoma, kad tai atsitinka po pirmųjų mėnesinių. Tačiau nėra faktų, patvirtinančių, kad jei moteris iki 18 metų pradeda lytinį gyvenimą, būna seksualesnė, patrauklesnė, temperamentingesnė, aktyvesnė. Ne. Normalus amžius moteriai pradėti lytinį gyvenimą yra 18-19 metų“, - mano specialistas.
Kalbėdamas apie seksualinę patirtį, A. Kaluginas sakė, jog mediciniškai ji nei gėris, nei blogis: „Tačiau daugiau patirties turinti moteris gali būti labiau išprususi psichologiškai, geriau pažinti savo kūną, geriau pažįstanti vyrus ir suprantanti, kas jai malonu, kas nemalonu ir galinti geriau palyginti“.
Vienas kitam prieštaraujantys mitai
Savo praktikoje medicinos psichologas dažniausiai susiduria su dviem mitais, kurie kardinaliai skiriasi. Pirmas mitas, kad moterys nori mažiau mylėtis, nei vyrai, yra seksualiai šaltesnės.
„Pas mane ateinantys vyrai dėl to dažnai nuogąstauja, išgyvena, kad moterys ne taip dažnai nori mylėtis. Tačiau tai nėra tiesa. Visi vienodai nori mylėtis. Dažnumas, kaip minėjau, labiau priklauso nuo individualios lytinės konstitucijos“, - sakė DELFI pašnekovas.
Antras A. Kalugino praktikoje dažniausiai pasitaikantis mitas, kad moterys tik apie seksą galvoja.
Kas antra moteris – nimfomanė
„Ateina vyrai ir sako, kad juos užkniso žmonos, nes nuolat nori. Ypač pastaruoju metu tai dažnai pastebiu. Gal įtakos turi vyrų feminizavimas, moterų išlaisvėjimas? Moterys, kaip ir vyrai, norėjo visada, bet dabar nebebijo rodyti iniciatyvos. Lietuvos vyrams tai yra tiek nuostabu, kad mano, jog kas antra yra nimfomanė“, - juokėsi A. Kaluginas.
Vis dėlto, psichologo nuomone, viskas yra normos ribose, tiesiog truputį išlaisvėjo moterų seksualinis iniciatyvumas.
Paklaustas, kokiomis abejotinomis nuostatomis save riboja moterys, DELFI pašnekovas minėjo taip pat du dažnesnius įsitikinimus. Mitą apie lengvai pasiekiamą ir vos ne privalomą daugkartinį orgazmą ir kad jis partneriams būtinai turi būti vienu metu, neva kitokiu atveju – blogai.
Bijo pasirodyti frigidiškos
„Ir vienas, ir kitas mitas, kurį dažnai tenka girdėti iš pačių moterų yra netiesa. Daugkartinis orgazmas yra prabanga ir nereikia taip labai jo siekti, sinchroniškumas taip pat nebūtinas. Dar vienas klausimas, dėl kurio žmonių nuomonės skiriasi – reikia ar nereikia imituoti orgazmą“, - sakė A. Kaluginas.
Pasak seksologo, moteris be reikalo gąsdina žemas seksualinis temperamentas ar silpna lytinė konstitucija, kuri nepelnytai pavadinama frigidiškumu, šaltumu. Moterys klausia, jei vyrui sekso reikia penkis kartus per savaitę, o jai tik vieną, ar tai reiškia, kad ji – frigidiška.
A. Kalugino nuomone, taip moteris veikia iš šalies joms primetami užkelta lūkesčių kartelė, kuri pateikiama kaip norma.
„Tačiau lytinė konstitucija – ne valdomas, o genetiškai nulemtas dalykas. Ir jeigu ji silpnesnė, moteriai nėra dėl ko nuogąstauti. Nors dažnai moterys dėl to išsigąsta, neva frigidiškos, nors nieko nėra panašaus“, - sakė psichologas.
Kuo tiki aseksualai
A. Kaluginas pripažino, jog tam tikrai visuomenės daliai seksualinis gyvenimas iš principo nėra svarbus. Lietuvoje jam vos pora kartų teko susitikti su idėjiniais aseksualais, tačiau pasaulyje pastebimas didžiulis aseksualumo judėjimas.
„Aseksualūs žmonės, būdami iš principo sveiki, atsisako seksualinių santykių iš įsitikinimų. Pagrindinis motyvas, kad seksas – energijos švaistymas ir stabdo dvasingumo plėtrą. Vis dėlto mano, kaip klinikinio psichologo nuomone, aseksualumas nėra natūralus. Mūsų prigimčiai būdinga, kad vyrus trauktų moterys ir atvirkščiai. Eidami prieš gamtą ir Dievo dauginimosi įstatymus, nusižengiame savo prigimčiai“, - sakė A. Kaluginas.
Sekso atsisako po skyrybų ar kitų traumų
Seksologas pabrėžė, jog absoliučiai normalu nuo lytinių santykių sąmoningai susilaikyti po trauminių patirčių, tokių kaip skausmingos skyrybos ar prievarta.
„Tai – vienareikšmiškai, psichologinės traumos pasekmės. Pas mane ateina merginos ar moterys po, pavyzdžiui, išprievartavimų. Nerealu, kad po psichoseksualinio smurto šeimoje moteris norės mylėtis. Ji ne nenori, o tiesiog bijo sekso, vakaro, kai galbūt reikės mylėtis ir to vengia. Tas pats su skyrybomis, kurios dažniausiai yra stiprus sukrėtimas. Po to normalu pasilikti sau laiko gyti ir pusmetį ar net iki metų susilaikyti nuo lytinių kontaktų, tam, kad psichika atsistatytų į vietą“, - įsitikinęs psichologas.
Kaip pastebi specialistai, moters norą gyventi aktyvų seksualinį gyvenimą stabdo ne tik prasti poros tarpusavio santykiai, bet ir elementarus nuovargis, nuolatinis stresas, lytiškai plintančių ligų grėsmė, tradiciškai moteriai priskiriama pareiga kontroliuoti gimstamumą, baimė neplanuotai pastoti.
Iki 35 metų turėtų pagimdyti 8-10 vaikų
„Norite naudoti kontracepciją, kuri nekenkia ir neturi jokio šalutinio poveikio? Nesimylėkite. Norite mylėtis, tačiau bijote rizikos? Tuomet rinkitės lytinio akto nutraukimą ir tikėkitės, kad nepastosite“, - kritiškai į moterų baimę naudoti kontracepciją žvelgė Europos kontraceptologijos ir reprodukcinės sveikatos draugijos prof. dr. Johannes Bitzeris.
Austrijos šeimos planavimo asociacijos narys dr. Christianas Fiala išskirtiniame interviu DELFI kalbėjo apie motiną gamtą, pagal kurios planą seksualiai aktyvi moteris iki 35 metų amžiaus natūraliai turėtų 12-15 nėštumų ir pagimdytų 8-10 vaikų. Deja, bent porą jų pasiglemžtų ligos ir jie mirtų. Likusius moteris maitintų iki 2 metų ir per savo gyvenimą patirtų apie 160 ovuliacijų.
„Kaip yra dabar? Dabar moterys iki 35 metų turi 1 arba 2 nėštumus, visi vaikai yra pagimdomi, visi išgyvena ir yra maitinami vidutiniškai iki 4 mėnesių. Nenormalu tik vienas – moterys patiria apie 450 ovuliacijų. Todėl nenuostabu, kad per metus vien tik Europoje yra padaroma apie 2 milijonus abortų“, - sakė C. Fiala.
„idealios kontracepcijos“ pasekmės
Klausiamas, kaip kontracepcija pasikeis dar po 50 metų, mokslininkas siūlė įsivaizduoti moterį, kuri ką tik pradėjo savarankišką gyvenimą: „Jai tik 18, tačiau ji gali gyventi taip, kaip nori, - nieko nebijoti ir koncentruotis į mokslus bei darbą. Ji nepatiria jokių nuotaikų svyravimų, džiaugiasi gražia oda, sveikais nagais bei plaukais ir liekna figūra. Ji gyvena aktyvų lytinį gyvenimą ir nepastoja. Ji – tai moteris, kuria kiekviena gali būti, yra ir bus po 50 metų".
Dalis DELFI skaitytojų buvo linkusios tuo abejoti ir „idealios kontracepcijos“ apologetą netgi vadino farmacijos pramonės auka.
„Veterinarai šiuo požiūriu daug sąžiningesni – katytes pataria kastruoti, o ne šerti kontraceptikais, kurie žaloja organizmą. Jei žmonės taip rimtai rūpintųsi savo sveikata, kaip gyvūnų mylėtojai augintiniais, nebūtų tiek negalinčių pastoti, išsiderinusių ir galop seksualiai aktyvių, bet nelaimingų moterų“, - rašė DELFI skaitytoja.
