Vėžio kurortai
Yra ligų, kuriomis kažkodėl dažniau sergama tam tikruose regionuose. Štai sergamumas stemplės vėžiu ypač didelis vadinamajame Čingischano kelio regione, apimančiame Mongoliją, Vidurinės Azijos šalis, dalį Irano. Didžiausias sergamumas Irane, Kaspijos jūros pietinėje pakrantėje ir pasitaiko 109 vyrams bei 174 moterims iš 100 tūkst.
O daugelyje išsivysčiusių šalių šis rodiklis labai mažas, Lietuvoje 2003 m. 100 tūkst. gyventojų tesiekė 4,9. Keista, kad kai kur Prancūzijoje sergamumo šiuo vėžiu rodiklis siekia 30, nors visoje šalyje yra daug mažesnis. Manoma, kad tai susiję su vietos gamybos obuolių degtinės vartojimu.
Australijoje daugiausia iš viso pasaulio sergama melanoma. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų nustatoma 5,9 šio ligos atvejo, Europoje ir JAV – 5, o Australijoje melanoma suserga 31 moteris ir 39 vyrai iš 100 tūkst. Kodėl melanoma taip „myli“ australus, molekuliniai tyrimai neatskleidė. Daroma prielaida, kad į šią šalį suplūdo daug šviesiaodžių, šviesiaplaukių atvykėlių, kurių oda tiesiog „nemoka“ atsakyti į neįprastą ultravioletinį spinduliavimą.
Nevėžinė liga – nefropatija dažniau nei kitur nustatoma Balkanuose. O, pavyzdžiui, endemine mezotelioma, dar vadinama „juoduoju skausmu“ gerokai daugiau serga būtent keleto Turkijos vietovių gyventojai. Manoma, dėl to, kad tose vietose namai statomi iš vietos uolienos, panašios į akmens vatą.
Skirtingos reakcijos
Dar 1708 m. italų gydytojas B. Ramazinis pastebėjo, kad vienuolės krūties vėžiu serga dažniau nei ištekėjusios ir gimdžiusios moterys. Dėl įvairių priežasčių nevienodą individualų polinkį sirgti rodo ir kiti pavyzdžiai.
Žinoma, kad rūkalių organizmas nevienodai reaguoja į dūmus. Bet aišku tik tiek, kad susirgti plaučių vėžiu daugiau rizikuoja žmonės iš tų šeimų, kuriose buvo sirgusiųjų šia liga. Černobylio avarija – išskyrus tiesiogiai apšvitintuosius – piktybinių navikų sukėlė nedaug, bet skydliaukės vėžio padaugėjo tuo metu buvusiems jauno amžiaus žmonėms.
Praėjus 40 metų po Hirosimos ir Nagasakio tragedijos suskaičiuota, kad krūties navikais dažniau sirgo moterys, kurios bombardavimo metu neturėjo 5 metų. Jų sergamumas buvo net 9 kartus didesnis nei kitų moterų. Dar vieni tyrimai parodė sergamumo vėžiu skirtumus tarp tėvynėje ir JAV gyvenančių kinių, – „amerikietės“ sirgo dažniau. Manoma, kad jų polinkį sirgti lėmė pakitusi mityba.
Tikrinimų nauda
Vis dėlto praktiškai šios žinios duoda nedaug. Gydytojams tiesiog patariama labiau stebėti rizikos zonon patenkančius žmones. Moksliškai įrodyta profilaktinio atrankinio tikrinimo dėl gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio nauda. JAV taikoma ypač drastiška krūties vėžio profilaktika: moterys sutinka su abiejų krūtų ir kiaušidžių pašalinimu. Atsiranda ir nauja profilaktikos rūšis – chemoprofilaktika, bet jai reikia detalesnių tyrimų.
ES nuo 1985 m. pradėta vykdyti profilaktinė programa „Europa prieš vėžį“. Ja užsibrėžta per 15 metų 15 proc. sumažinti jaunesnių nei 65 metų žmonių mirtingumą nuo vėžio. 2000 m. sumažėjimas siekė 9 proc. Tai padėjo išvengti daugiau nei 92 tūkst. mirčių. Planuotais 15 proc. mirtingumą pavyko sumažinti Suomijai, Austrijai, Anglijai ir Liuksemburgui. Sėkmę lėmė šiose šalyse veikianti tabako kontrolės programa. Atnaujintos programos tikslas – iki 2015 m. sumažinti mirtingumą nuo vėžio 20 proc.
Lietuvoje profilaktinėms vėžio programoms šiemet skirta 8 mln. Lt, iš jų – 5 mln. dar pernai pradėtai gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programai. Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo šios onkologinės ligos Lietuva pirmauja Europoje. Krūties vėžio sergamumo statistika Lietuvoje ne tokia prasta, tačiau dėl vėlyvos diagnostikos mirtingumas nuo šios ligos – irgi didžiausias ES.
Prostatos vėžys pagal vyrų sergamumą onkologinėmis ligomis pernai pateko į pirmą vietą, aplenkęs plaučių vėžį. Ligos profilaktikai skirtas lėšas nutarta naudoti tik turinčių riziką sirgti prostatos vėžiu patikroms. Svarbu, kad patys gyventojai suprastų tokių patikrų naudą.
