Tačiau jis taip pat padeda meluoti dėl bendro labo, teigiama tyrimo išvadose, paskelbtose leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Oksitocinas veikia ir kaip hormonas, ir kaip neuronų perdavėjas. Žmogus, kurio organizmas gamina daug oksitocino, jaučia užuojautą kitiems ir pasitiki aplinkiniais. Tokio žmogaus socialinio nerimo rodikliai žemesni, jis (arba ji) ne taip intensyviai reiškia reakciją į baimę.
Izraelio Ben Guriono universiteto ir Amsterdamo universiteto mokslininkai nusprendė ištirti priimamų sprendimų etiškumo ir melo mechanizmo klausimus. Buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 60 vyrų, vieniems jų buvo duodamas oksitocinas, kitiems – placebas.
Vėliau savanorius tyrėjai suskirstė į grupes po 3 žmones, praneša „Medical News Today“. Grupių nariams iš dešimties monetos metimų reikėjo atspėti, ar iškris herbas, ar skaičius. Jei dalyvis atspėdavo teisingai, jo komanda gaudavo daugiau pinigų, o pinigus grupės nariai pasidalindavo.
Apie metimo rezultatą dalyvis turėjo pranešti pats. Paaiškėjo, kad oksitociną vartoję vyrai meluodavo dažniau. Kontrolinėje grupėje 9 iš 10-ies metimų atspėjo 23 proc. dalyvių, o oksitocino grupėje – 53 proc. Statistiškai, tokį kiekį metimų atspėti galima tik 1 proc. atvejų, todėl pagrindinės grupės rezultatai parodo, jog jos dalyviai melavo – ir melavo du kartus dažniau, nei savanoriai iš kontrolinės grupės.
Kadangi oksitocinas atsakingas už ryšį su grupe, dalyviai, greičiausiai, melavo siekdami bendro gėrio – tai yra, jų melas nebuvo amoralus vertinant iš grupės interesų perspektyvos.
Nepriklausomas tyrimas parodė, kad nepakankamas oksitocino kiekis siejamas su priklausomybe nuo narkotikų ir alkoholio, o padidėjęs šio hormono kiekis gali sukelti ypač didelį emocinį jautrumą.
