Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, jog jauna motina melavo apklausos metu, kai nurodė, kad medicininį išsilavinimą turinti viena vilnietė iš karto po gimdymo namuose užregistravo kūdikio gimimą.
Tuo metu prokurorai teigė nustatę, kad kūdikio gimimas galėjo būti užregistruotas tik praėjus dviem dienoms po vaiko gimimo – realiai vaikas gyveno jau dvi dienas.
Motiną dėl melagingų parodymų davimo išteisinę teisėjai pabrėžė, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Pasak teisėjų, nėra surinkta kategoriškų įrodymų, jog pažyma apie kūdikio gimimą nebuv išrašyta iš karto po gimimo, o kadangi visos abejonės baudžiamojoje byloje, kurių negalima pašalinti byloje esančiais įrodymais, yra traktuojamos kaltinamojo naudai.
„Neįrodžius nuteistosios veikoje tiesioginės tyčios nėra ir nusikaltimų, kurių padarymu ji buvo kaltinama subjektyvinės pusės“, – pabrėžė teisėjų kolegijai vadovavęs teisėjas Arūnas Kisielius.
Teisėjai taip pat nurodė, kad motina negalėjo būti verčiama duoti parodymus prieš save – dėl galimo dokumentų klastojimo jai ateityje galėjo būti pareikšti įtarimai.
Ikiteisminis tyrimas prieš motiną policijoje buvo pradėtas po jos apklausos – pareigūnai, ilgą laiką stebėję dvi moteris, padėjusias būsimoms motinoms pasiruošti gimdymui namuose, telekomunikacijų tinklais išsiaiškino, jog leidimą išrašyti pažymas apie vaikų gimimą turėjusi gydytoja po gimdymo nebuvo atvykusi į namus.
Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas motiną buvo pripažinęs kalta dėl melagingų parodymų davimo – už tai jai buvo skirta 8 MGL dydžio (1 040 Lt) bauda.
Nuosprendį apskundusi moteris aiškino, kad jos bylą nagrinėjęs teismas „privalėjo atsižvelgti į tai, kad visuomenėje šiuo klausimu buvo sukeltas didelis ažiotažas, pasireiškęs gimdymo namuose atvejų viešu aptarimu masinėse informacijos priemonėse“.
„Žiniasklaidoje buvo keliami klausimai apie gimdymo namuose nesaugumą, būtinumą pasirūpinti medicinine priežiūra, apie gimdytojų neatsakingumą – dėl nuolat eskaluojamos ir visuomenei peršamo iš esmės neigiamo požiūrio į gimdymą namuose buvau priversta ikiteisminiame tyrime liudyti įbauginta galimu įtarimu kokia nors įstatymo uždrausta veikla“, – skunde aiškino moteris.
Ji teigė, kad policijoje apklausiama apie savo dukros gimdymo ir jos gimdymo pažymėjimo išdavimo aplinkybes, be to, buvo psichologiškai spaudžiama, jautė priešišką nusiteikimą savo atžvilgiu, bijojo būti apkaltinta kokios nors nusikalstamos veikos padarymu.
„Todėl ir painiojausi savo parodymuose, daugelio detalių neprisiminiau tiksliai“, – sakė ji.
Dėl melagingo liudijimo išteisinta moteris yra pagimdžiusi du vaikus – pirmojo ji taip pat susilaukė namuose.
DELFI skelbė, kad anksčiau Vilniaus apygardos teismas išteisino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytoją Rasą Gaidienę, kuri buvo kaltinta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai gimdyvėms pasiruošti padėjusioms moterims esą atskleidė slaptą informaciją.
Šiuo metu prokuratūroje dar atliekamas tyrimas dėl galbūt neteisėtų gimdymų namuose.
