Kaip sultis gerti teisingai
„Žolinčių akademijos“ įkūrėja Danutė Kunčienė dar prieš daug metų pradėjo rengti trijų dienų sulčių seminarus, kurių metu vienintelis maistas būna sultys.
„Lietuvoje geriame sultis be ląstelienos. Neseniai grįžau iš 12 dienų stovyklos Ispanijoje, kur gėrėme sultis su ląsteliena – žaliuosius kokteilius, t. y. trintus vaisius su truputėliu vandens. Beje, sultys yra labai koncentruotas gėrimas ir jas gerti reikia labai lėtai. Kai matau, kaip „Maximoje“ žmonės geria sultis – rydami kaip išalkę, man gaila žiūrėti, nes sulčių virškinimas prasideda burnoje ir jeigu mes sulčių joje nepalaikome, nesuvilgome seilėmis, jos normaliai nesuvirškinamos. Gerti reikia nedideliais gurkšneliais, kad dar ir seilės burnoje tilptų, ir palaikyti burnoje bent keletą sekundžių, tarsi jas pakramtant, panašiai kaip atsikąstume obuolio ar apelsino“, - patarė sveikuolė.
Pasak jos, sultys yra maistas ir su kitu maistu jų negalima maišyti. Gerti jas reikėtų pusvalandį prieš valgį niekuo neužkandžiaujant. Taip pat jos netinka po valgio, ypač po sočių pietų, kadangi tuomet virškinimo sistemoje prasideda nepageidaujami rūgimo procesai. Beje, D. Kunčienė nepataria po valgio gerti ir vandens. Geriausia atsigerti likus 10-15 min. iki valgymo. Pavyzdžiui, sulčių visiškai pakaktų pusryčiams, o vėliau jau būtų galima valgyti priešpiečius. Dar idealiau, jei sultys geriamos priešpiečiams. Tiesa, dirbančiam žmogui tai sunku įgyvendinti, bet įmanoma: pašnekovė teigė pastebinti, kad įsigyja rankines nedideles sulčiaspaudes ir jas atsineša į darbą.
„Atsargiau sultis turėtų gerti diabetikai, kadangi jose yra didelė įvairių medžiagų, taip pat ir cukraus koncentracija. Tačiau sultyse esantis cukrus – kitoks nei įprastas baltasis cukrus. Tai augalo fruktozė ir ji tikrai nėra tokia kenksminga kaip cukrus. Tačiau saikas, aišku, turėtų būti visur, taip pat ir geriant sultis“, - patarė D. Kunčienė.
Maišant skirtingas sultis vaisiai maišomi su vaisiais, daržovės – su daržovėmis. Taigi morkų negalima maišyti su apelsinais, kaip neretai daroma. Pasak sveikuolės, toks derinys sugalvotas žmogaus liežuviui, bet ne sveikatai. Išimtis – obuolys. Jis gali būti maišomas ir su morkomis, ir su burokėliais, ir su kitomis daržovėmis. Paklausta, kokius sulčių kiekius galima išgerti, D. Kunčienė priminė, kad maisto tūris vienam kartui neturėtų būti didesnis kaip 300 g. Taigi vienu kartu daugiau sulčių gerti taip pat nereikėtų. Visos minėtos taisyklės tinka ir žaliesiems kokteiliams, t. y. sultims su ląsteliena.
Ar sultys gali būti vartojamos kaip vaistas
Visas sultis reikia gerti iškart išspaustas, tik burokėlių reikėtų 2-3 valandas palaikyti atvirame inde, kad išgaruotų eteriniai aliejai, kurie kai kuriems žmonėms dirgina virškinimo traktą ir sukelia pykinimą. Į morkų sultis galima įsipilti šlakelį aliejaus dėl geresnio karotino pasisavinimo, tačiau sulčių stovyklose tai nedaroma, kadangi jų metu atsisakoma bet kokių riebalų.
Sveikuolė tikino nepripažįstanti ir negerianti jokių kitų sulčių, tik šviežiai spaustas. „Šiuo metu populiarios pasterilizuotos obuolių sultys. Jos pakaitinamos iki 70 laipsnių ir supilamos į plastikinius maišelius. Pasterilizuotos sultys bet kuriuo atveju geriau nei tetrapakai iš koncentrato, tik aš labai rekomenduočiau rinktis tik į stiklinę tarą supilstytas sultis. Gal laikas atsakys į šį klausimą, tačiau niekada nebuvo gerai pilti karštą skystį į plastikinį indą, nors tas plastikas ir esą maistinis. Manau, ši mada visgi greitai praeis“, - svarstė pašnekovė.
Paklausta, ar sultys gali tapti vaistu, D. Kunčienė pabrėžė, kad sultys – geriausias maisto papildas. Iš esmės tai labai geras vanduo, praturtintas medžiagomis, kurių turi augalai.
„Sultis reikia suvokti kaip organizmą stiprinantį produktą. Kasdien išgeriant po vieną stiklinę įvairių sulčių nereikėtų jokių maisto papildų. Pavyzdžiui, pažįstu daugybę žmonių, kuriems iš tiesų pagerėjo ar sustiprėjo sveikata, kai jie pagėrė morkų sulčių. Aš pati, kai turėjau sveikatos problemos ir buvo nusilpęs organizmas, vartojau lygiomis dalimis sumaišytas morkų, obuolių ir burokėlių sultis. Šį gėrimą mes vadiname sveikuolių vynu. Į jį pridėjus dar agurkų sulčių, kurios taip pat labai vertingos, turi daug kalcio, kitų medžiagų, gaunasi sveikuoliški šaltibarščiai“, - aiškino pašnekovė.
Ji pati neatsisako ir sveikų vaisių, ypač kai norisi sotumo jausmo. Mat sultys jo nesuteikia, kadangi neturi ląstelienos. „Daug kas priklauso nuo metų laiko. Vasarą norisi lengvo maisto, o kai norisi sotumo, geriu tirštesnes sultis ar valgau vaisius. Vitaminų dozė – ar gersi sultis, ar valgysi sveiką vaisių, praktiškai yra ta pati, skiriasi tik ląstelienos kiekis“, - teigė D. Kunčienė.
Kita nuomonė: kodėl sveikas vaisius geriau nei sultys
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti ne mažiau pusės kilogramo vaisių ir daržovių, kad gautume 25-30 g skaidulų.
„Vaisių sultyse lieka fruktozė – cukrus. Išgėrus vaisių sulčių, organizme ima veikti tie patys mechanizmai kaip ir suvalgius saldumynų, be to, tai labai kaloringas produktas. Daržovių sultys tiek daug kalorijų neturi, tačiau skaidulų jose taip pat beveik nelieka. Pagaliau ir dantenoms bei dantims sveikiau sukramtyti, pavyzdžiui, morką ar kokią kitą daržovę nei gerti jau „sukramtytas“ morkų sultis. Taip pat reikia žinoti, kad sultys nepakeičia vandens ir į skysčio, kurį turime išgerti per dieną, kiekį neįskaičiuojamos. Taigi jei vietoje vandens per dieną išgersime 1,5 l sulčių, gausime daug daugiau kalorijų, o organizmas negaus rekomenduojamo kiekio vandens“, - pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, spaustos sultys bet kuriuo atveju vertingesnės tik šviežios, todėl prekybos centre verta jas gerti tik tuomet, jei jos išspaudžiamos jums matant. Kelias valandas pastovėjusios sultys jau neturi tiek vitaminų. Ypač greitai suyra vitaminas C.
„Žinoma, šviežiai spaustos sultys sveikesnės už gaminamas iš koncentratų. Užrašas ant sulčių pakelių „100 proc. sultys“ reiškia, kad jos išspaustos, iš jų išgarintas vanduo, kuris vėliau vėl skiedžiamas vandeniu ir pilamas į pakuotes. Kiek jose išlieka vitaminų per visus šiuo apdorojimo procesus, labai sunku pasakyti, jų negalima nė lyginti su vaisiumi ar daržove ar bent jau ką tik išspaustomis sultimis. Aišku, tai geriau nei limonadas, kuriame dažniausiai nebūna nieko natūralaus, tačiau tai tikrai nėra panacėja. Neretai prekybos centruose parduodamose sultyse būna pridėta cukraus, saldiklių ar konservantų ir kitų sintetinių priedų – taigi reikėtų labai atidžiai skaityti etiketes. Bet kuriuo atveju tai nėra ypač sveikas produktas, kurį vertėtų dažnai pirkti“, - svarstė L. Romeraitė.
Tiesa, dietologė sutiko, kad sultys turi vieną privalumą – geriant sultis, daug lengviau gauti trūkstamų medžiagų, nes neretai suvalgyti tokį kiekį daržovių ar vaisių būna sudėtinga. Tai ypač aktualu, jei trūksta tam tikrų konkrečių medžiagų, esančių vaisiuose ar daržovėse. Tačiau lazda turi du galus – nesaikingai vartodami vieną produktą, galime sau ir pakenkti. Pavyzdžiui, jei žmogus be saiko gers burokėlių sultis, kad atsikratytų mažakraujystės, šios sultys sutirštins kraują, todėl gali kilti problemų dėl širdies-kraujagyslių sistemos ligų.
Taip pat šviežiai spaustos sultys – gera išeitis vaikams, kurie dažnai kitokiu būdu tam tikrų daržovių nevalgo. Sultyse nemėgstamą skonį galima užmaskuoti skaniais vaisiais ar daržovėmis.
„Beje, labai daug kalbama, kad morkų sultis būtina gerti su aliejumi, nes kitaip mūsų organizmas nepasisavina riebaluose tirpaus vitamino A. Iš tiesų per dieną mes tikrai būname suvalgę maisto, kurio sudėtyje yra riebalų, taigi pastarųjų mūsų virškinimo sistemoje tikrai bus ir papildomai į sultis jų pilti nebūtina“, - teigė gydytoja dietologė.
Ko gauname su parduotuvinėmis sultimis iš tetrapakų
Kaip pasakojo Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ina Jasutienė, jei vaisiai yra švieži, gerai sunokę, pačios sveikiausios – šviežiai spaustos sultys. Tik šviežiose sultyse išlieka maksimalus veikliųjų medžiagų kiekis. Užtenka joms šiek tiek pastovėti stiklinėje ir dalis veikliųjų medžiagų suyra. Tą patį galima pasakyti apie uogas sode ar daržoves lysvėje. Ką tik nuskinto pomidoro skonis skiriasi nuo gabento šimtus kilometrų ir dar pagulėjusio lentynoje.
Po šviežių būtų sultys, skirtos vaikų mitybai, kadangi jų gamybai keliami labai aukšti reikalavimai – pavyzdžiui, joms negali būti naudojami sugedę, pažeisti vaisiai, konservantai. Po jų – sultys iš koncentratų ir galiausiai nektarai. Į pastaruosius papildomai dedama cukraus, gali būti rūgšties, nes kai kurių vaisių sultys be šių priedų nėra skanios. Mažiausiai vaisių ir daugiausiai cukraus turi sulčių gėrimas – vandeniu skiestos sultys. Tiesa, cukrus, jos manymu, sveikesnis už dirbtinius saldiklius, kuriais taip pat saldinamos sultys. Saldikliai – daug pigesni už cukrų ir daug stipriau saldesni, todėl mėgstami gamintojų. Žinoma, nedidelis jų kiekis, vartojamas ne per dažnai, nepakenks. Nesaikingas jų vartojimas gali būti galvos skausmo, svaigimo, pykinimo, smegenų auglių augimo, raumenų spazmų, kvėpavimo sutrikimo ir kitų rimtų negalavimų priežastis. Todėl pagal ES reikalavimus ant pakuotės matomoje vietoje būtina nurodyti, kad produkte yra saldiklių.
Beje, jei atidžiai ištyrinėsite užrašus ant pakuotės, pastebėsite, kad į gėrimo sudėtį dažnai dedama ir konservantų bei kitokių priedų. Anot specialistų, nors naudojami maisto priedai laikomi saugiais, jei tik įmanoma, geriau jų vengti. „Bet kokiu atveju sultys yra geriau už limonadus, kurių sudėtyje nėra nieko natūralaus, tik maisto priedai – dažiklis, kvapiklis ir angliarūgštė“, - teigė I. Jasutienė.
Specialistė įspėja, kad sultys iš koncentratų vertingos tik tuo atveju, jei koncentratas tikrai kokybiškas, o gaminant sultis laikomasi visų reikalavimų, kitaip tariant, tik idealiu atveju.
„Tačiau gamintojai yra „išradingi“ ir moka iš to paties koncentrato kiekio pagaminti sulčių daugiau nei galima. Brangesnės sultys keičiamos pigesnėmis, jos labiau atskiedžiamos, pridedama pulpos nuoplovų, kurios gaunamos iš vaisių išspaudų, užpylus ant jų karšto vandens, palaikius ir dar kartą nuspaudus. Mat ES draudžiama į apelsinų sultis pridėti pulpos nuoplovų, o JAV leidžiama jų dėti net iki 10 proc. Todėl mūsų gamintojai, nieko bloga nenorėdami, gali nusipirkti koncentrato su pulpa“, - teigė I. Jasutienė.
Ką verta žinoti apie sultis
Specialistai įspėja, kad sergant kai kuriomis ligomis, šviežiai spaustų sulčių negalima gerti. Pavyzdžiui, esant opaligei, paūmėjus gastritui ir pankreatitui negalima gerti rūgščių sulčių: citrinų, apelsinų, obuolių, serbentų, spanguolių. Jose daug organinių junginių, kurie padidina skrandžio sulčių rūgštingumą, gali sukelti rėmens graužimą ir skausmo priepuolį. Dauguma šviežiai spaustų sulčių laisvina vidurius. Todėl žmonėms, linkusiems į viduriavimą, rekomenduojama sultis skiesti vandeniu ir gerti po nedaug.
Be to, reikia atsiminti, kad sultys nėra tokios nekaltos. Pavyzdžiui, nors morkų sultys laikomos labai vertingos dėl morkose esančio beta karotino, esant jo pertekliui apkraunamos kepenys. Profilaktiškai per dieną užtenka pusės stiklinės morkų sulčių.
Burokėlių sultys labai naudingos dėl didelio geležies kiekio, jos stimuliuoja kraujotaką, normalizuoja nervų sistemą, pagerina žarnyno peristaltiką, tačiau tirština kraują. Tačiau burokėlių sultys nerekomenduojamos sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Esant panašiems skundams nerekomenduojama gerti ir obuolių sulčių.
Vynuogių sultys rekomenduojamos nusilpus, taip pat jose yra medžiagų, mažinančių širdies ligų riziką, nes jos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, tačiau jose yra labai daug cukraus bei gali pūsti vidurius. Vynuogių sulčių turėtų atsisakyti nutukę ir cukriniu diabetu sergantys žmonės, taip pat jomis neturėtų žavėtis sergantieji dirgliosios žarnos sindromu.
Citrusinių vaisių sultys suteikia energijos, stiprina kraujagysles, tačiau gali padidinti skrandžio rūgštingumą. Žmonėms, vartojantiems įvairius vaistus, ypač atsargiai reikėtų gerti greipfrutų sultis, kadangi jie gali mažinti arba didinti vaistų įsisavinimą.
