Tuo tarpu ligonių kasos ragina gydytojus atsakingiau skirti ligoniams vaistus. Sumos jiems kompensuoti kasmet auga, šiemet skirta 70 mln. litų daugiau, nei pernai.
Abejotina, ar jų užteks, jei ir toliau didės brangių vaistų skyrimas. Tačiau kas suskaičiuos, kiek sutaupoma, kai ligoniai gydomi efektyvesniais moderniais vaistais, kurie padeda išvengti komplikacijų, operacijų ir net išgelbėja gyvybę?
Įspėjo apie padėtį
Apie skolos už kompensuojamuosius vaistus didėjimą Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacija informavo sveikatos apsaugos ministrą. Susitikimo su Žilvinu Padaiga metu buvo diskutuota apie tai, kaip išvengti šios nepageidautinos tendencijos.
“Kol kas mes neketiname imtis jokių priemonių, tačiau tik norėjome įspėti apie nerimą keliančią padėtį. Pernai sausio 1 dieną skola sudarė tik 82 mln. litų, o šių metų vasario pradžioje - net 30 mln. daugiau. Tikimės, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasos bandys reguliuoti situaciją”, - sakė Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacijos, vienijančios bendroves, tiekiančias apie 80 proc. visų šalyje parduodamų vaistų, direktorius Rimantas Žemaitis.
Jo įsitikinimu, pagrindinė skolos augimo priežastis - nesubalansuotas ligoniams skiriamų vaistų kiekis ir pinigai, skirti už juos apmokėti.
Asociacijos vadovas primena, kad 2002 metais įsiskolinimas už kompensuojamuosius vaistus buvo pasiekęs rekordinę sumą - 208 mln. litų. Tuomet didmenininkai pagrasino nebetiekti vaistinėms kompensuojamųjų vaistų. Išsigandę žmonės puolė kaupti jų atsargas. Kilus ažiotažui įsiskolinimo problema pajudėjo - buvo paimtos 72 ir 95 mln. litų paskolos skoloms padengti.
Susitikimo metu Ž.Padaiga pripažino, kad problemos yra žinomos ir jas būtina taisyti. Susitarta, kad tokie susitikimai vyks reguliariai. Vaistų didmeninės prekybos įmonių atstovai vėl susitiks su ministru po trijų mėnesių. Iki to laiko turėtų pasirodyti ir naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas.
Netelpa į planą
Ligonių kasų duomenimis, subalansuoti kompensuojamųjų vaistų biudžetą sudėtinga. Pernai šių vaistų skyrimo planas viršytas net 50 mln. litų. Pasak Valstybinės ligonių kasos atstovo spaudai Kazio Žilėno, vien tik praėjusių metų gruodį kompensuojamųjų vaistų parduota už 39,5 mln. litų, nors buvo galima išleisti ne daugiau kaip 30,8 mln. litų.
2005 metų PSDF biudžete medikamentams kompensuoti, palyginti su 2004 metais, numatyta 70 mln. litų daugiau. Iš viso šiemet vaistams kompensuoti numatyta 439,9 mln. litų. Tai sudaro beveik penktadalį visų PSDF biudžeto lėšų. Tačiau kažin ar jų užteks. Sausį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių ligoniams išdalyta už 37,4 mln. litų, nors vidutiniškai per mėnesį šiemet galima jų skirti tik už 34,2 mln.
“Kasmet pinigų vaistams kompensuoti pritrūksta, nes jų skiriama vis daugiau. 2003 planuota kompensuoti vaistų už 345 mln. litų, o išleista 381,2 mln. Pernai vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti išleista 419,9 mln. litų, nors buvo skirta 369,9 mln. Tai lemia ir atsiskaitymo terminus su vaistų tiekėjais. Būtų atsiskaitoma greičiau, jei vaistų tiekėjai, pardavėjai, receptus išrašinėjantys gydytojai jaustų didesnę atsakomybę, dirbtinai nedidintų vaistų naudojimo”, - tikina K.Žilėnas.
Labiausiai išlaidas padidino širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti skirti kompensuojamieji vaistai. Pernai jos išaugo net 16 mln. litų. Kardiologinių ligonių vaistams kompensuoti išleista 24 proc. visų PSDF biudžeto kompensuojamiesiems vaistams skirtų lėšų. Nervų sistemą veikiantiems vaistams išleista 16 proc., priešnavikiniams - 13,6 proc., virškinimo traktą ir metabolizmą gydantiems - 11,35 proc., kvėpavimo sistemai skirtų vaistų - 10 proc.
Įgalina sutaupyti
Ligonių kasos atkreipia dėmesį į ryškėjančią tendenciją, kad nors ir mažėja į Lietuvą tiekiamų vaistų gamintojų kainos, ligoniai gydomi vis brangesniais. Tai liudija kasmet didėjančios kompensuojamųjų vaistų vidutinės recepto kainos. 2001 metais vaistų vidutinė recepto kaina siekė 36 litus, o pernai jau 42 litus.
Ypač padidėjo vaistų onkologinėms ligoms gydyti vaistų vidutinė recepto kaina - net 20 litų. 1,5 lito išaugo širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų preparatų vidutinė recepto kaina, panašiai - nervų sistemą veikiančių preparatų, o jutimų sistemą veikiančių vaistų - 3,1 lito.
Tačiau kažin ar dėl to, kad vaistų išrašoma vis daugiau, kalti vien neracionaliai juos skiriantys gydytojai, kuriems dažniausiai verčiama visa bėda, ar ligoniai, kurie nori gydytis ne keliasdešimties metų senumo, o pačiais moderniausiais vaistais.
Jei išlaidas vaistams kompensuoti vertinsime atsieję jas nuo bendrų išlaidų sveikatos priežiūrai, gal ir atrodys, kad vienintelė išeitis - susiveržti diržus skiriant kompensuojamuosius medikamentus. Jei nagrinėsime konkretaus ligonio atvejį, įsitikinsime, kad dažnai skirti brangesni, tačiau efektyvesni medikamentai padeda nemažai sutaupyti: pacientas išvengia komplikacijų, gydymosi ligoninėje, operacijų.
Neretai tik modernūs preparatai išgelbėja ligonio gyvybę. Tik savo lėšomis įsigyti efektyvūs vaistai, kurie nekompensuojami, kraujo vėžį įveikti padėjo žinomam aktoriui Daliui Mertinui. Tačiau ar daugelis išgali jų, kainuojančių keliasdešimt tūkstančių litų, nusipirkti?
Žarnyno vėžiu serganti Alma Sabeckaitė vartodama modernius vaistus, kuriuos jai pagaliau skyrė, pakilo iš mirties patalo - iki tol taikytas gydymas nesustabdė ligos progresavimo, moteriai teko iškentėti daugybę operacijų, gydymą chemoterapija. Nekyla abejonių, kad valstybei tai brangiai kainavo. Kažin ar nebūtų buvę sutaupyta, jei ligonė iš karto būtų gydyta naujos kartos preparatais, kad ir kokie jie brangūs?
