Skalbikliai, indų plovikliai, įvairūs valikliai, nors švarina aplinką, kartu nuodija mus pačius. Kaip sako Stasė Vainorienė, „Versmės“ gimnazijos chemijos mokytoja, kiekvienas privalo atidžiai skaityti etiketes ne tik, kad žinotų savo aplinkoje ketinamo naudoti produkto sudėtį, bet ir todėl, kad iš nežinojimo netyčia nesumaišytų medžiagų, kurios reaguodamos gali veikti itin toksiškai.
Buitinės chemijos priemonių sudėtyje yra daug aktyvių medžiagų: chloro, anglies dvideginio, azoto oksido, fenolio, formaldehido, acetono, amoniako, enzimų, baliklių, aromatizatorių ir t.t. Visos jos neigiamai veikia žmonių organizmus. Ypač koncentruotos ir agresyvios yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės, kuriose gausu aktyviųjų medžiagų. Jos gali nudeginti odą ir akių gleivinę. Baldų valikliuose esančios stipraus kvapo medžiagos (terpentinas, eteriai ir esteriai) gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį ar bronchų spazmą.
Valymo priemonės lengvai pašalina riebalus nuo valomo paviršiaus, kartu ir apsauginę riebalų plėvelę nuo mūsų odos. Jei lėkštė prastai išplauta, indų plovikliuose esantys detergenai, patenkantys į žmogaus organizmą, sukelia virškinimo sutrikimų. Vamzdžių ir unitazų valikliuose paprastai būna ėsdinančių medžiagų. Jos gali stipriai pažeisti odą, sukelti vėmimą, alpimą ar stipriai pažeisti akis, galima net apakti. Langų ploviklių sudėtyje esantys actas ir amoniakas gali stipriai sudirginti gleivinę, sukelti peršėjimą, graužimą, ašarojimą.
Kaip sako chemikė S. Vainorienė, kuo daugiau produkte sudedamųjų dalių, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų bus žalingų medžiagų. O dar blogiau, kai vienos valymo, skalbimo priemonės maišomos su kitomis.
– Venkite gaminių, kurių sudėtyje yra fluorintų cheminių junginių, fosfatų, daug kvapiųjų medžiagų, amoniako junginių ir chloro. Apskritai sumaišius chloro turintį valiklį su amoniako turinčiomis priemonėmis gali išsiskirti pavojingai nuodingos chloramino dujos. Nederėtų į skalbimo mašiną pilti chloro turinčio skalbinių baliklio ir skalbimo miltelių, reaguojant medžiagoms išskiriamos dujos garuoja į namų aplinką ir nuodija mūsų organizmus, – aiškino chemikė.
Anot jos, chemijos pramonėje dirbantys chemikai nuolat tobulina produktuose naudojamų cheminių mišinių sudėtį suteikdami naujų savybių. Neretai tokių mišinių sudėtis yra slepiama, patentuojama.
S.Vainorienė pataria pirkti tokius gaminius, kuriuose yra kuo mažiau sudedamųjų medžiagų, ekologiškus. Chemikė pataria atidžiai skaityti instrukcijas, o geriausia valymui ir nukalkinimui naudoti paprastus, laiko patikrintus produktus: sodą, actą, druską, citrinos rūgštį.
Keletas chemikės patarimų:
Kepimo skardas, prisvilusius puodus išvalyti galima gausiai naudojant druskos arba kalio muilą;
Drabužius geriausia skalbti fosfato neturinčiais skystais skalbikliais, ūkiniu muilu. Balinimui tinka citrinų sultys;
Citrinos sultimis galima valyti keramines plyteles, pjaustymo lenteles;
Skalbimo mašinoje, virdulyje, puoduose esančias kalkes gali panaikinti citrinos rūgštis. Citrinos rūgštimi galima atšviežinti patamsėjusias kriaukles;
Keraminio paviršiaus viryklių valymui tinka ūkinis muilas. Juotinka skalbti vaikiškus rūbelius, nes jame nėra alergiją sukeliančią medžiagų ir cheminių priedų;
Indus plauti geriausia karštu vandeniu, įdėjus žiupsnelį sodos miltelių.
