Kaip apsisaugoti nuo žarnyno vėžio: simptomai, kurių moteris neatpažino

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą vėžio forma tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Nuo šio vėžio Lietuvoje kasmet miršta 900 žmonių. DELFI pašnekovei pasisekė – laimingo atsitiktinumo dėka vėžys jai buvo diagnozuotas laiku. Ji tikisi išgyventi dar daug metų. O kaip gyventi ir ką valgyti, kad juo nesusirgtume?

Didžiausias paradoksas, kad storosios žarnos vėžys - geriausiai gydymui pasiduodantis virškinamojo trakto navikas, tačiau jis nustatomas pernelyg vėlai, kad gydymas būtų sėkmingas.

Džiaugėsi, kad dingo apetitas ir krito svoris

Vilnietė Danutė Makauskienė teigė neatpažinusi simptomų, kurie ją įspėtų apie tai, kad kūne auga pavojingas auglys. Vėžys jai buvo nustatytas visiškai atsitiktinai. Atėjusi pas gydytoją dėl akių problemų, ji gavo pasiūlymą pagal nemokamą prevencinę programą išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Tik šio atsitiktinumo dėka praėjus vos dviem savaitėms po laporoskopinės operacijos (kai daromi tik nedideli pjūviai, o išdidintas vaizdas stebimas monitoriuje) moteris jautėsi kaip visiškai sveikas žmogus.

„Pastarąjį pusmetį labai krito svoris, tačiau aš dėl to tik džiaugiausi, kadangi turėjau šiek tiek antsvorio. Išsigandau tik tuomet, kai pamačiau, kad ant rankų jau lapatuoja skūros. Visą tą laiką nebuvo apetito – valgiau tik vakarais. Nepaisant to, jėgų turėjau daug. Man visiškai užtekdavo pavalgyti vakare, todėl dėl to visiškai nesirūpinau. Juolab kad kraujo tyrimai buvo geri. Spalio mėnesį, kai buvau išvykusi ir porą dienų negalėjau pasituštinti, kai tai pavyko, buvo daug kraujo su baltomis gleivėmis. Tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Kadangi nieko panašaus daugiau nebuvo, pas gydytoją nenuėjau. Pagalvojau, kad taip nutiko dėl užkietėjusių vidurių. Net tada, kai gydytoja pasiūlė programą dėl storosios žarnos vėžio, apie buvusį kraują neužsiminiau. Kažkaip nejauku buvo pasisakyti“, - prisiminė pašnekovė.

Iškart po tyrimo moteris sužinojo, kad jos žarnyne yra auglys, dar po savaitės – kad tai piktybinis auglys, kurį reikia skubiai operuoti. Tačiau moteris tikina į neviltį nepuolusi ir ašarų nebraukusi.

„Tiesą sakant, pernelyg negalvojau apie tai. Ką tu pats gali padaryti? Nieko nepakeisti. Priėmiau žinią ramiai, tikrai neverkiau. Mačiau, kad mano šeimos nariai susikrimtę, bet aš pati labai susiėmiau. Dėl storosios žarnos vėžio jau išėjo ne viena mano pažįstama, draugė, kaimynė. Taigi pasakiau sau: nieko nepadarysi, kaip Dievas duos, taip ir bus. Ir buvo gerai. Dabar jaučiuosi puikiai, nejaučiu jokių skausmų. Tik stoma šiek tiek trukdo miegoti, baisu, kad neatsidarytų. Šiuo metu turiu tuštintis per šią žarną, tačiau kovo mėnesį ją jau išims. Tikiu, kad viskas bus gerai. Vienai giminaitei prieš devynerius metus dėl storosios žarnos vėžio buvo pjautas visas pilvas. Iki šiol ji dirba ir gerai jaučiasi. Aš pati dirbti jau neplanuoju, nors iki pensijos liko nepilni dveji metai. Mano darbas labai varginantis. Visą gyvenimą pradirbau virėja – taigi visą laiką ant kojų. Kaip maitinausi? Kaip bebūtų keista, bet mes, virėjai, maitinamės taip, kaip papuola. Dirbdavau pagal grafiką savaitėmis – ryte išeini į darbą, naktį grįžti. Anksti ryte valgyti nenori, jei valgai – tik grįžęs naktį. Darbe valgyti irgi nesigauna – vos pradedi, gauni naują užsakymą, maistas atšąla ir jau nebesinori jo. Visi virėjai – pusiau alkani. Jie niekada neturi laiko pavalgyti ramiai prisėdę“, - pasakojo pašnekovė.

Simptomai, apie kuriuos sužinojo tik dabar

Paklausta, ar nebuvo padidėjęs seilėtekis (šį simptomą įvardija ne vienas storosios žarnos vėžiu sergantis pacientas), ji prisiminė, kad ryte atsibudus ant pagalvės užvalkalo iš tiesų matydavo jo paliktas dėmes, tik negalėdavo suprasti, iš kur jos atsirado.

Dėl vidurių užkietėjimo, kuris laikomas vienu iš žarnyno vėžio rizikos veiksnių, moteris teigė didelių problemų neturėjusi, tačiau paskutinius metus jos tuštinimosi ritmas pasikeitė.

„Pasituštinu, išeinu iš tualeto ir vėl noriu. Ir taip kokius tris kartus. Tačiau tuo metu man atrodė, kad tai normalu. Tik dabar, jau pasiskaičiusi apie vėžį, žinau, kad gali būti toks vėžio simptomas. Taip pat įdomu, kad visą gyvenimą nemėgau saldumynų. Jei kas vaišindavo, suvalgydavau tik iš mandagumo. Paskutiniais metais šokoladinius saldainius valgydavau kilogramais. Šiuo metu saldumynų vėl nebesinori“, - pasakojo D. Makauskienė.

Beje, ne vienas šiandieninis mokslininkas teigia, kad vėžys minta cukrumi ir krakmolu, kuris taip pat skyla iki cukraus, tačiau šios teorijos nėra moksliškai iki galo patvirtintos, todėl oficialiose gydymo įstaigose nerekomenduojama atsisakyti cukraus turinčių produktų. Moteriai iškart po operacijos buvo rekomenduota nevalgyti sunkiai virškinamo, vidurius pučiančio maisto, tačiau dabar leidžiama grįžti prie jai įprasto mitybos raciono.

Kaip gyventi ir ką valgyti, kad nesusirgtume žarnyno vėžiu

Apie rekomendacijas riboti cukrų teigia nieko negirdėjusi ir Santariškių klinikų gydytoja dr. Natalja Zaks. Pasak jos, labai svarbu, kad nebūtų vidurių užkietėjimo. Mat užkietėjus viduriams žarnyne užsistovėję maisto likučiai pūva, dėl to susidaro medžiagų, kurios skatina žarnyno vėžio atsiradimą. Taip pat reikėtų mažiau valgyti raudonos mėsos, kadangi ji laikoma vėžio rizikos veiksniu.

Nors natūralios medicinos atstovų propaguojamą žarnyno valymą akademiniai medikai vertina labai skeptiškai, N. Zaks prisipažino neesanti jo priešininkė. „Pati du kartus valiausi žarnyną ir likau patenkinta. Vieną kartą tai dariau po sunkiai persirgtos dizenterijos. Teko būti mokslinėje Amerikos chirurgų konferencijoje, kurios metu žarnyno valymas nuskambėjo kaip papildomas vidurių užkietėjimo sutrikimų gydymo būdas, tiesa, ne pagrindinis. Kai kurie baiminasi, kad bus išplautos visos baterijos, taip pat ir gerosios. Tai neįmanoma. Gerąsias bakterijas galima sunaikinti antibiotikais. Žinoma, žarnyno valymas – ne panacėja, bet kaip papildomas gydymo būdas visai priimtinas. Tačiau jį taikyti galima tik tada, kai paciento žarnynas yra ištirtas, kadangi vidurių užkietėjimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jei nėra auglio, mechaninės kliūties, tik tada galima valyti žarnyną", - teigė pašnekovė.

Kita vertus, jeigu žmogus maitinasi sveikai, valgo daug vaisių, daržovių, ląstelienos, geria daug vandens, tuomet į gamtos reikalus nėra ko kištis, nes jie vyksta natūraliai. Be reikalo plauti žarnyno, tik profilaktiškai, pasak medikės, tikrai nereikia. 

„Gamta pati viskuo pasirūpins. Jeigu yra problemų su virškinimu, pirmiausiai reikia pamėginti pakeisti mitybą. Žmonės labai neteisingai daro iš karto griebdamiesi laisvinamųjų vaistų. Jie kaip narkotikai – paragavai ir viskas. Dėl šių vaistų poveikio žarnynas pradeda „simuliuoti“, nebeveikti, todėl išsituštinama tik su vaistais. Galiausiai ateina metas, kai ir jie nepadeda. Žarnynas atspindi žmogaus gyvenimo būdą. Jeigu jis visą dieną prasėdi prie kompiuterio, valgo, kas tuo metu po ranka pakliūna, iki parduotuvės – du žingsniai, o jis važiuoja automobiliu, tuomet tinginiauja ir žarnynas“, - teigė pašnekovė.

Pasak medikės, esant problemoms su vidurių užkietėjimu verta išsitirti žarnyną. Mat kartais būna anatominių sutrikimų, pavyzdžiui, žarnynas labai ilgas. Kol organizmas jaunas, jis susitvarko, bet su amžiumi, ypač moterims po menopauzės, atsiranda problemų. Tokiais atvejais siūloma jį patrumpinti.

Paklausta, kaip veiksmingai pakeisti mitybą, kad apsisaugotume nuo storosios žarnos vėžio, N. Zaks priminė, kad labai svarbu pusryčiauti. Geriausiai tinka košė, nes pusryčiams reikia angliavandenių. Per dieną būtina vartoti pakankamai skysčio – 1,5-2 l. Nebūtina vienu mauku išgerti pusę ąsočio, tačiau reikia šalia savęs pasistatyti vandenį ir nuolat jį gurkšnoti. Taip pat prieš pusryčius labai sveika išgerti stiklinę vandens su citrina.

Įvairias žarnyną valančias dietas, pavyzdžiui, kruopų, medikė vertina skeptiškai. Pasak jos, maistas turi būti subalansuotas. Organizmui reikia visko, tik su saiku. Badavimą pašnekovė taip pat laiko jau praėjusia mada virškinimo sutrikimams tvarkyti.

Kodėl svarbi profilaktika

Medikų teigimu, storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos. Jei diagnozuojamas navikas ankstyvų stadijų, didžioji dalis pacientų visiškai pasveiksta ir gyvena daug metų.

Lietuvoje nuo 2009 m. įgyvendinama storosios žarnos vėžio kontrolės programa. Ji finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, todėl žmonėms nuo 50 iki 75 metų amžiaus, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokama. Šiemet programa jau turės pradėti veikti visoje Lietuvoje. Kartą per dvejus metus nustatytos amžiaus grupės asmenims, šeimos gydytojas turi pasiūlyti atlikti nesudėtingą slapto kraujavimo (imunocheminį) testą. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, tuomet šeimos gydytojas siunčia pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus, kolonoskopijos metu, gali būti atliekama ir biopsija.

Sirgdamas ankstyvųjų stadijų vėžiu žmogus kurį laiką gali nejausti jokių ligos požymių, netgi skausmo. Todėl tiems, kurie vis neranda laiko pasitikrinti, medikai primygtinai siūlo nedelsti.

Santariškių klinikose pristatoma moderni storosios žarnos vėžio operacija: