Sprendimas vaikui neduoti mėsos - tėvų ar valstybės reikalas?

Lietuvoje daugėjant žmonių, pasirinkusių vegetarinę mitybą, atsiranda vis didesnis poreikis vegetariškų darželių, kadangi savo vaikams šie žmonės perduoda savo mitybos įpročius.

Gerai tai ar blogai – galima diskutuoti, tačiau tokia tendencija jau nesustabdoma ir tokie darželiai kuriasi. Tiesa, nelengvai, kadangi valdininkai, remdamiesi medikų išvadomis, kad vaikui reikia mėsos, pasiryžę nuspręsti už tėvus, kaip jų vaikui geriau maitintis. Tuo tarpu daugelio ES šalių ugdymo įstaigose valgiaraštis be vegetariško varianto neįsivaizduojamas. O kaip vegetarų vaikai valgo Lietuvoje?

Vegetariškai vaikus maitinanti mama daugiausiai spaudimo patiria iš gydytojų

Į vegetarišką darželį sūnų vedantis Asta teigia specialiai tokio neieškojusi – tiesiog jis arti namų. Tačiau moteris labai džiaugiasi jo mitybine pakraipa, kadangi ji pati, būdama vegetarė, vegetariškai maitina ir abu savo vaikus. Pasak moters, darželyje maistas nepalyginamai geresnis nei įprastame – puikiai subalansuotas, šviežias ir skanus. Su kuo palyginti ji turinti – vyresnis jos sūnus lankė paprastą darželį į pietums nešdavosi termosą su vegetarišku maistu pietums. Pusryčiams ir vakarienei jis valgydavo darželio maistą.

„Vaikas vegetaras darželio auklėtojoms nebuvo naujiena. Jos pačios man pasiūlė išeitį – atsinešti maisto termose. Su gydytojais – sudėtingiau. Kai laukiausi pirmo vaiko, turėjau ginekologę vegetarę, su ja puikiai susišnekėdavau, gaudavau patarimų. Juk dabar jau yra tiek daug maisto papildų – net žuvų taukų pakaitalų, todėl juokinga sakyti, kad be mėsos neišgyvensime. Gydytoja mūsų mityba nesižavi, tačiau neturi prie ko prikibti. Abu vaikai normaliai vystosi. nors vyresnėlis yra nevalgus, pagal savo amžių pakankamai aukštas. Man labiausiai pataria draugė iš Amerikos, kuri taip pat augina vaikus vegetariškai. Jie netgi veganai ir nevartoja pieno produktų. Maniškai juos valgo. Ji pasakojo, kad Amerikoje, medikas paklausia, kaip šeima maitinasi, ir jau pagal pasirinktą jų sistemą duoda patarimų, kaip užtikrinti pilnavertę vaiko mitybą. Man tenka pačiai visko ieškoti ir informuoti gydytoją. Pavyzdžiui, ji man sakė, kad žuvų taukų tikrai niekas nepakeis. Kai jai atnešiau jūros dumblių papildą, kuris yra pirminis omega rūgščių šaltinis, tuomet ji taip pat sužino, kad būna ir tokių.

Pas mus šioje srityje dar akmens amžius. Ypač vyresnės kartos gydytojai mėgsta moralizuoti. Aš manau, kad gydytojas turėtų padėti tėvams eiti jų pasirinktu keliu, o ne sumalti į miltus, kad nieko tu neišmanai ir kaltinti žalojant savo vaiką. Gydytoja vis tikrina kraują, kaskart tikisi blogų rezultatų ir kaskart nustemba, kad kraujas geras. Mane vis moko, kad vaikas negali augti be mėsos. Jei pati nebūčiau apsiskaičiusi, patikėčiau, nes spaudimas tikrai didžiulis. Juk nė viena mama nenori kankinti savo vaiko. Tačiau kai tėvai vaikui duoda mėsą dešrelių pavidalu, vargu, ar tai kokybiškesnė mityba. Aš stengiuosi, kad vaikai gautų visų jiems reikalingų medžiagų, nėra taip, kad vaikai valgo tik tai, ką patys nori. Stengiuosi, kad kasdien jie gautų ankštinių, vaisių, daržovių, pieno produktų, riešutų, kad įvairovė. Nesame pamišę dėl ekologijos, tačiau stengiamės, kad produktai vis dėlto būtų sveikesni. Receptų prisirenku iš visur, net iš žaliavalgių“, - pasakojo moteris.

Šiuo metu jos vyresnysis sūnus yra pradinukas ir taip pat maitinasi savo atsineštu maistu. Beje, klasėje jis toks ne vienas.

Šeima maitinasi vegetariškai, bet vaikams mėsos nedraudžia

Tuo tarpu jau 10 metų vegetariškai besimaitinanti Ona savo vaikams nedraudžia ragauti mėsiškų patiekalų.

„Namuose jie gauna visiškai subalansuotą vegetarišką mitybą, tačiau kadangi būna ir ne vegetarų aplinkoje, jiems tikrai nedraudžiama ragauti mėsiškų patiekalų, pavyzdžiui, pas senelius arba draugus. Be to, vyresnieji eina į darželį, kuriame maitinimas taip pat nėra vegetariškas, todėl leidžiame jiems elgtis savo nuožiūra. Aš auklėtojoms esu pasakiusi, kad jeigu jie nori, tegu valgo mėsą, nes būtų keista, jeigu staiga būtų išskirti iš kitų vaikų. Vyresnėlis iš tiesų kartais valgo mėsą, jis labai mėgsta žuvį ir jei senelis žvejoja, laukia, kada ji bus paruošta. Vidurinysis yra mažesnis, jis mėsos paragauja atsargiau, tačiau ir jam leidžiu tai daryti. Man dėl to širdies neskauda, ypač jei ta žuvis ar mėsa – ne iš eilinio prekybos centro, o, kiek įmanoma, kokybiškesnė. Aš manau, jie po truputį patys atsirinks, kas jiems tinkamiausia“, - sakė pašnekovė.

Beje, kūdikystėje Onos vaikai mėsos negavo, ją pradėjo ragauti tik nuo trejų metų, kai labiau pradėjo domėtis išore ir reikšti savo valią. Moters sprendimas leisti jiems tai daryti iš esmės susijęs su vaikų laisvės nevaržymu, o ne su baime, kad jie dėl to negaus kokių nors jiems reikalingų medžiagų. Valgymas, jos nuomone, nėra vien fiziologinis procesas, tai ir socializacijos priemonė. Todėl būtų nenormalu, jei pas draugus nevegetarus jų vaikai valgytų vištos kulšeles, o jos vaikai tik žiūrėtų, kaip jie valgo.

Aš pati vegetarė apie 10 metų. Taigi per tiek metų tikrai turiu pakankamai žinių, ką valgyti, kad mityba būtų subalansuota. Vien tik nustojus valgyti mėsą, bet likusią mitybą palikus tokią, kokia buvo iki tol, tai nelabai tikęs vegetarizmas. Būtina pasidomėti, kokių medžiagų organizmui reikia ir iš kur jų galima gauti. Mūsų racione labai gausi įvairių sėklų, aliejų, yra tam tikrų sojos produktų, kad mityba būtų pilnavertė. Dėl vaikų problemų taip pat nėra – jie valgo viską, ką ir mes valgome.

„Mane tapti vegetare paskatino visiškas smalsumas, norėjosi išmėginti, ar galėčiau nevalgyti mėsos. Ir kai aš ją nustojau valgyti, iš tiesų pasijutau daug geriau. Maistas man tapo tiesioginis energijos šaltinis – pavalgai, atsistoji ir esi kupinas jėgų. O kai valgydavau mėsą, po valgio man vis norėdavosi prigulti. Vėliau atsirado ir tam tikri moraliniai dalykai. Nepaisant to, man visiškai priimtina mintis, kad ne kiekvienas žmogus gali būti vegetaras. Gali būti ir taip, kad kitas blogai jaučiasi valgydamas vegetariškai. ei viską pradėtume vartoti labai saikingai ir pagarbai, tokiu būdu taip pat sumažintume problemų Žemėje. Mano vaikai mato visokius variantus, todėl jie turės daugiau galimybių pasirinkimui“, - įsitikinusi Ona.

Vegetariškų darželių vadovai susiduria su valstybės įstaigų spaudimu

Privataus darželio „Medutis“ direktorė Evelina Liorentienė patvirtino, kad poreikis vaikų vegetarinei mitybai didėja, tačiau taip maitinti vaikus Lietuvos įstaigose labai sudėtinga dėl neigiamo visuomenės sveikatos specialistų požiūrio. Nors pernai Seime buvo inicijuotos teisės aktų pataisos, kuriomis norėta įteisinti vegetariškus valgiaraščius ugdymo įstaigose, jos taip ir nebuvo patvirtintos. Tuo tarpu daugelio Europos Sąjungos šalių ugdymo įstaigose vegetariškas valgiaraštis – jokia naujiena.

„Šiuo metu sunkiausia yra patvirtinti vegetarišką valgiaraštį atitinkamose valstybės institucijose. Jame bent kartą per savaitę turi atsirasti mėsa ir žuvis. Tokį Visuomenės sveikatos centro patvirtintą valgiaraštį mes turime. Tačiau mūsų darželį lankančių vaikų tėvai yra parašę prašymus neduoti vaikams mėsos ir žuvies. Taigi tenka gaminti pagal valgiaraštį, kuriame nėra šių produktų, bet kurio netvirtina Visuomenės sveikatos centras, nors tikrai buvo sumokėti nemaži pinigai už valgiaraščio maistinės vertės ir kalorijų paskaičiavimą, kad man būtų ramu, jog vaikai būtų maitinami pilnavertiškai. Jis sudarytas taip, kad būtų pakankamai baltymų ir kitų maistingų medžiagų. Beje, tėvai nevegetarai taip pat labai džiaugiasi mūsų vegetarišku meniu. Jie nori, kad darželyje vaikas nevalgytų mėsos, kadangi jos gauna ir namuose, tačiau pavalgytų kitokio maisto, kokio namuose tikrai negautų. Vaikai gauna daug ankštinių, sėklų, grūdų, riešutų, vaisių, daržovių, pieno produktų, daigintų grūdų ir sėklų.

Deja, privataus darželio kaina yra nemaža, todėl net mano pažįstami vegetarai renkasi valstybinius darželius, kuriuose jų vaikai taip pat nevalgo mėsos ir dėl to negali gauti pilnavertės mitybos. Šiuo metu Lietuvoje žmonės, kaip ir visame pasaulyje, maitinasi labai įvairiai – vieni tampa vegetarai, kiti veganai, treti žaliavalgiai ir pan. Jų vaikai lanko ugdymo įstaigas ir turi likti jose nevalgę arba neštis savo maistą. Ar iš tiesų nereikėtų jiems sudaryti sąlygų maitintis pilnavertiškai?“ - svarstė pašnekovė.

Pasak privataus darželio „Šviesos slėnis“ direktorės Jūratės Varneckienės, viena vertus, žmonės šiandien drąsėja, kita vertus, turi daugiau žinių, labiau domisi alternatyvomis, todėl ir dažniau renkasi kitokį gyvenimo būdą.

„Aš pati esu vegetarė jau daug metų. Iš keturių mano vaikų jaunesnieji yra vegetarai nuo gimimo, paaugliai – 6-7 metus. Reguliariai darome kraujo tyrimus. Nors vegetarai yra puolami dėl esą nesveikos mitybos, mūsų hemoglobino ir kiti rodikliai tokie, kad, duok Dieve, visiems tokius turėti. Tačiau įrodyti valstybės tarnyboms, kad vegetariška mityba taip pat gali būti sveika, sekasi sunkiai. Jų atstovams sunku pripažinti, kad tai jokia naujovė, o mitybos sistema, gyvuojanti pasaulyje nuo senų senovės. Nepriimtina, kad ji gali gyvuoti Lietuvoje. Gal todėl, kad ilgą laiką pas mus buvo propaguojama viena mitybos sistema. Kai atsiranda vis daugiau vegetariškai besimaitinančių šeimų, jos susiduria su didelėmis kliūtimis. Nors visoje Europoje ne tik privatūs, bet ir valstybiniai darželiai turi galimybę pasirinkti mitybą, Lietuvoje to nėra.

Kol kas patvirtinti vegetarinės mitybos valgiaraštį mūsų šalyje neįmanoma. Mūsų darželio valgiaraštis sudarytas profesionalų, kurie užsiima valgiaraščių sudarymu ugdymo ir mokymo įstaigoms. Aš prašiau, kad jis atitiktų visus mūsų teisės aktus, kad vaikai gautų visas būtinas maistines medžiagas ir tokiais kiekiais, kuriuos nustato teisės aktai, išskyrus tai, kad baltymai gaunami ne iš mėsos, bet iš augalinių produktų. Šį valgiaraštį tvirtinti nešėme jau keturis kartus, tačiau nesėkmingai. Vis dėlto neketinu nusileisti. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau surasime bendrą kalbą ir jį suderinsime“, - pasakojo pašnekovė.

Ji pabrėžė esanti tolerantiška visiems, kurie maitinasi taip, kaip jiems atrodo tinkama, ir nėra vegetarai, tačiau esanti už pasirinkimo laisvę, kad žmogus galėtų daryti, tai, ką jis nori daryti, nekenkdamas nei sau, nei kitiems ir ugdydamas savyje tai, ką jis nori ugdyti.

„Egzistuoja įvairiausių mitybos sistemų – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje: pradedant įprasta, baigiant religine pakraipa. Tiesiog aš labai noriu ir labai to siekiu, kad būtų galimybė mitybą pasirinkti. Kad šeimos galėtų leisti savo vaiką į darželį nebijodamos, kad jų vaikams į lėkštę bus dedama mėsa ir jie bus spaudžiami ją valgyti. Galbūt dėl to taip užsispyrusiai kovoju ir nenoriu tvirtinti valgiaraščio, kuriame kartą per savaitę atsirastų mėsa ir žuvis. Būtų labai paprastai pasukti tokiu keliu, kaip visi. Aš noriu, kad tėvai turėtų galimybę auginti vaikus, taip, kaip jie nori, auklėti juos, taip kaip nori, ir maitinti pagal savo, o ne valdžios įsitikinimus“, - teigė J. Varneckienė.

Dietologai pripažįsta pasirinkimo teisę, bet pataria elgtis atsargiai

Pasak Vilniaus dietologijos centro gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės, atvejai, kai į dietologą kreipiasi tėvai dėl patarimų, kaip maitinti vaiką vegetariškai, kad jis gautų visas reikiamas medžiagas, labai reti. Greičiausiai jie bando subalansuoti savo atžalos mitybą patys, juolab kad žino, jog specialistas vis dėlto dažniausiai patars bent retkarčiais prisiminti mėsą.

„Vaikas - augantis organizmas ir jam iš tiesų reikia įvairių maistinių medžiagų. Tiesa, jei šeima atsisakiusi tik mėsos, bet valgo pieno produktus ir kiaušinius, galima mėginti padėlioti mitybą, kad išliktų maistinių medžiagų įvairovė, tačiau pakankamai geležies iš pieno produktų negaunama. Tokiu atveju į pagalbą reikėtų pasitelkti maisto papildus. Reikia pripažinti, kad nėra konkrečiai parašyta, kad negalima vegetariškai maitinti vaikų. Kita vertus, visada norėtųsi, kad pats vaikas, tapęs vyresnis, nuspręstų pats, kaip jis nori maitintis“, - svarstė pašnekovė.

Beje, yra atlikta tyrimų, kurie patvirtina, kad visavalgis ir besimaitinantis vegetariškai vaikas niekuo nesiskiria, taigi auga ir vystosi normaliai.

„Šių vaikų kraujo tyrimai gali nesiskirti nuo besimaitinančių įprastai. Ir atvirkščiai, valgantys mėsą vaikai taip pat gali turėti nepakankamai geležies kraujyje. Taigi labai sunku įvertinti mitybos poveikį. Mes negalime įlįsti į organizmo vidų ir pasižiūrėti, kaip veikia jo mechanizmai. Kita vertus, iki tam tikro laiko organizmo atsargų gali užtekti, tačiau vėliau ima trūkti. Todėl vegetariškai besimaitinanti šeima turėtų dar atsakingiau žiūrėti į vaiko mitybą. Visavalgis vaikas taip pat nevalgo visko, kas jam siūloma, atsirenka, kas tuo metu jam patinka labiau. Vaikas vegetaras dar labiau apribotas, nes pačio maisto pasiūla yra siauresnė. Aišku, jis galbūt gauna daugiau grūdinių kultūrų, ankštinių, riešutų, sėklų, daržovių, vaisių. Iš dalies tai nėra blogas pasirinkimas, bet vienareikšmiai nuspręsti, ar tai yra teisinga, sunku.

Šiuo atveju iš tiesų gali padėti kraujo tyrimai. Jeigu nukrypimų nėra, galbūt tam vaikui tokia mityba ir tinkama. Tačiau jei kalbėsime apie sveikos mitybos piramidę, mėsa ir žuvis į ją įtrauktos, kadangi jų baltymas laikomas biologiškai naudingu. Jame yra visos amino rūgštys, kurių reikia mūsų organizmui, todėl bent truputį mėsos vis dėlto būtų gerai vaikui duoti. Bandoma tas trūkstamas medžiagas papildyti maisto papildais, kurių dabar iš tiesų sukurta daug, tačiau jų įsisavinimas labai individualus“, - teigė E. Kliukaitė.

B grupės vitaminų ir geležies galima gauti ir su augalinės kilmės maistu, tačiau būtent iš augalinio maisto geležis blogai pasisavinama. Būtina sąmoningai pasirinkti produktus, mat vaikai dažnai išrankūs maistui, todėl būtinas kuo įvairesnis maistas, kuris lengviau padeda pasiekti maistinių medžiagų ir energijos tinkamą balansą. Kopūstai, brokoliai geras kalcio šaltinis, tačiau ar tikrai vaikas tokių produktų suvalgytų kasdien 1,5 kg, jei norime palaikyti tinkamą šio mineralo kiekį organizme? Taip pat pakankamai sunku besimaitinant tik augalinės kilmės maistu gauti tinkamą geležies, cinko ir vitaminų A, D, B12 kiekį. Vaikams, nevalgantiems mėsos, gali trūkti ir cinko, kuris ypač svarbus augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro internetinėje galima rasti kur kas griežtesnių įspėjimų dėl vegetarinės mitybos. Pavyzdžiui, ji mažina suvartojamo maisto kiekį. Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. Iš gyvulinio maisto (ypač mėsos) rezorbuojama 30 proc. viso mėsoje esančio geležies kiekio, o iš augalinio maisto tik 10 proc. Nei piene, nei kiaušiniuose nėra pakankamai jonizuotos geležies. Fitino rūgštis, esanti košėse, reaguoja su augalų geležimi ir sudaro netirpų junginį. Geležies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios geležies atsargos. Vegetarams aktualus vitamino B12 trūkumas, todėl užsienyje vegetarams skirtas augalinis maistas užkrečiamas vitaminą B12 sintezuojančiais mikroorganizmais;