"Patalpų suteikimu, jų išlaikymu bei transportu galbūt galėtų pasirūpinti kiekviena savivaldybė, kuri, kaip planuojama, ir būtų Visuomenės sveikatos biurų steigėja", - sakė A. Ščeponavičius.
Pasak ministerijos atstovo, biurai atsakytų už vietos gyventojų aplinkos, sveikatos ir gyvensenos stebėseną, pagal konkrečios savivaldybės poreikius sukurtas žalingų įpročių ir sveikatos profilaktikos programas.
Pirmuosius biurus planuojama įsteigti 2006-ųjų pradžioje daugiau negu 50 tūkst. gyventojų turinčiose savivaldybėse. Mažesnės pačios spręs, kas joms naudingiau - kurti atskirą biurą, susikooperavus pagal jungtinės veiklos sutartį steigti vieną tarnybą ar pirkti Visuomenės sveikatos specialistų paslaugas iš kitos savivaldybės.
Planuojama, kad 50 tūkst. gyventojų teks vienas sveikatos vadybininkas ir visuomenės sveikatos ugdytojas.
"Lietuvos aukštosios mokyklos per metus išleidžia po kelis šimtus visuomenės sveikatos specialistų. Dalis Kauno medicinos universiteto, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Kūno kultūros universitetų absolventų įsidarbina pagal specialybę, tačiau dauguma - eina į privatų verslą ar farmacijos kompanijas", - sakė A. Ščeponavičius.
Jo nuomone, Visuomenės sveikatos biurai galėtų tapti tokia vieta, kurioje specialistai panaudotų universitetuose įgytas žinias, o gyventojai - galėtų susipažinti su profesionaliai atliktų aplinkos bei sergamumo tyrimų medžiaga, dalyvauti sveikatos profilaktikos programose.