Šiandien astrologija yra praradusi dalį savo šlovės ir mokslo bendruomenė paprastai laiko ją tuščiais plepalais, rašo svetainė theatlantic.com. Mokslininkai mąsto taip: nors turtingas astrologijos simbolizmas ir visuotinė simetrija kažkaip suteikdavo efektyvius paaiškinimo modelius Viduramžiais, dabar, kai žmonija gali stebėti Visatą už 13,2 mlrd. šviesmečių ir atvaizduoti pusės vandenilio atomo skersmens dydžio dalykus, priimti sprendimus atsižvelgiant į Jupiterio padėtį danguje neatrodo išmintinga.

Tačiau astrologija skelbia vieną dalyką, su kuriuo sutinka ir racionalistai: jūsų gimimo laikas tikrai turi didžiulės įtakos jūsų ateičiai. Atsižvelgus į tai, kada esate gimęs - pavasarį, vasarą, rudenį ar žiemą, - jums kils didesnė ar mažesnė šizofrenijos, išsėtinės sklerozės, miego sutrikimų, I-ojo tipo diabeto, bipolinio sutrikimo bei alergijų rizika. Nuo to, kada gimėte, priklausys ir jūsų gyvenimo trukmė. 

Paimtos atskirai, tokios gimimo laiko ir sveikatos studijos gali atrodyti kaip anormalaus grupavimo rezultatas, atsitiktinės, pavienės faktų sankaupos. Tačiau jas akumuliavus į vieną krūvą, išryškėja tam tikras dėsningumas, verčiantis klausti: ar už seno, nuvalkioto klausimo „Koks tavo Zodiako ženklas?“ tikrai slypi koks nors mokslinis paaiškinimas? 

Daugelis dabartinių mokslininkų nenori pripažinti nieko, kas nors kiek primena astrologiją. „Juk absurdiška, kad jūsų gimimo / pradėjimo mėnuo gali nulemti jūsų būsimo gyvenimo galimybes“, - vienoje 2008 metų studijoje rašė neorologijos mokslininkai Russellas G. Fosteris ir Tillas Roennebergas. Toliau jie išvardijo ne mažiau kaip 24 skirtingas ligas, kurios priklauso nuo gimimo laiko, ir galiausiai pripažino, kad „nepaisant to, jog industrinėse šalyse žmonės yra izoliuoti nuo sezoninių temperatūros, maisto ir fotoperiodo pokyčių, metų laikai tebeturi nors ir mažą, bet reikšmingą įtaką gimstamumui bei daugeliui sveikatos aspektų“. 

Problema gali būti ta, kad nėra aiškaus, pamatinio mechanizmo, paaiškinančio šį fenomeną. Keliamos versijos varijuoja nuo motinų vitamino D kiekio nėštumo metu iki sezoninių susidūrimų su virusais ir bakterijomis.

„Mes žinome, kad egzistuoja keistas ryšys tarp gimimo laiko ir tam tikrų ligų, tačiau nežinome, kodėl“, - sakė neurologas Chrisas Ciarleglio, šiuo metu dirbantis Browno universitete. Šis „kodėl“ yra pagrindinis Ch. Ciarleglio studijų interesas. Prieš kelerius metus mokslininkų komanda - Johnas Axley, Benjaminas Straussas ir Karen Gamble – McMahono laboratorijoje Vanderbilte atrado iki šiol turbūt labiausiai įtikinantį atsakymą, kuris turėtų patenkinti tiek griežčiausius mokslinio metodo šalininkus, tiek astrologus. Viskas prasideda nuo laikrodžio.

Šiuo metu pripažįstama, kad visiems žmonėms būdingas savotiškas vidinis laikrodis, arba cirkadiniai ritmai, reguliuojantys mūsų miego ir būdravimo ciklus. Tačiau šis laikrodis ne tik pažadina mus rytais, bet ir turi kur kas didesnę įtaką – jis yra visų gyvybinių funkcijų centras. Ląstelių augimas, mirtis, reprodukcija, virškinimo sistemos, plaučių, širdies ir kepenų funkcionavimas, socialinio elgesio modeliai – visa tai reguliuoja mūsų biologinis laikrodis.

Jeigu laikrodis veikia stabiliai, viskas vyksta pagal planą: jūsų organizmas atlieka visas funkcijas. Tačiau nepaisant to, kaip tobulai genetiškai būtų privestas jūsų laikrodis, jam tenka susidurti su išoriniu pasauliu, kuriame virtinė aplinkos faktorių gali visiems laikams (ir dažniausiai neigiamai) pakoreguoti jo veikimą. Štai čia pasireiškia metų laiko, kuriuo gimėte, svarba.

McMahono laboratorijos komanda paėmė būrelį pelių jauniklių ir pradėjo juos auginti trijose skirtingose aplinkose, atitinkančiose tris metų laikų „fotoperiodus“: pirmuoju atveju šviesusis ir tamsusis paros metas tęsėsi po 12 valandų (pavasario ir rudens lygiadieniai), antruoju – šviesus paros metas trukdavo 18 valandų, o tamsusis – 6 valandas (vasaros saulėgrįža), trečiuoju – šviesusis paros metas tęsdavosi 6 valandas, o tamsusis – 18 valandų (žiemos saulėgrįža). Po 21 dienos – pakankamo laikotarpio pelėms – gyvūnai buvo perkelti į skirtingo fotoperiodo aplinką. Mokslininkai stebėjo, kaip reaguos pelių organizmai. Dauguma gyvūnų gerai adaptavosi prie pokyčių, bet buvo viena išimtis: „žiemos“ metu augusių pelių vidiniai laikrodžiai pasidarė labai nestabilūs. 

Žiemos metu gimusių žmonių psichikos nestabilumas nėra naujiena. Per daugelį metų ne vienas tyrimas yra parodęs sąryšį tarp įvairių ligų bei sutrikimų ir gimimo laiko. Tačiau viena grupė išsiskiria visada. Šis ypatingas ryšys buvo pastebėtas dar 1929 metais ir nuo to karto jį patvirtino daugiau kaip 200 tyrimų, įskaitant didelio masto 2003 metų metastudiją, analizavusią 86 mln. žmonių gimimo datas 27 skirtingose pasaulio dalyse. Pagrindinė išvada: jeigu žmogus yra gimęs žiemą, jam kyla didesnė šizofrenijos rizika negu gimusiems daugiau šviesos turinčiais metų laikais.

Panašūs rezultatai buvo gauti ir tyrinėjant bipolinį sutrikimą bei sezoninį afektinį sutrikimą. Tai galima paaiškinti moksliškai.

„Tokios ligos kaip depresija, šizofrenija ar autizmas – vystymosi sutrikimai – yra susiję su cirkadiniu laikrodžiu, - sakė Ch. Ciarleglio. – Šis laikrodis yra smarkiai susijęs su kitomis svarbiomis smegenų sritimis, nuo kurių priklauso, kaip šios ligos pasireiškia“.

Šviesa patenka į akis ir jos signalai siunčiami į suprachiazmatinį branduolį – pagrindinį smegenų laikrodį, kuris savo ruožtu persiunčia signalus siūlės branduoliui, esančiam smegenų kamiene. Pagrindinė siūlės branduolio funkcija yra išskirti serotoniną likusioms smegenims. Serotoninas, kaip žinoma, padeda reguliuoti nuotaiką, apetitą ir miegą, o šio neuromediatoriaus disbalansas sukelia depresiją. Taigi visos jūsų biologinės funkcijos priklauso nuo šviesos.

Tradicinė astrologija klydo: Mėnulis nesukelia pamišimo. Tačiau tuo pat metu astrologija tam tikra prasme buvo teisi: žmonės, gimę žiemą, kai Mėnulis danguje karaliauja ilgiausiai, dažniau kenčia nuo tokių psichinių ligų kaip šizofrenija ir bipolinis sutrikimas. Šiuolaikinis mokslas gali tai paaiškinti: remiantis Ch. Ciarleglio ir kitų mokslininkų darbais mes dabar suprantame, kad saulės trūkumas sukelia ilgalaikius genų ekspresijos pokyčius. Kitaip tariant, mes esame neišvengiamai pririšti prie aplinkos, kurioje vystomės, specifikos.

Anksčiau mokslininkai per audringas diskusijas turėjo stoti arba prigimties, arba vystymo pusėn. Tačiau šiandien dauguma sutinka, kad atsakymas apima abi šias puses. Taip, žmogus gimsta turėdamas tam tikrą rinkinį genų, kurie nulemia daug įgimtų jūsų charakteristikų, tačiau tai, kaip šie genai pasireikš, priklauso nuo jūsų aplinkos ir vystymosi patirties.

„Egzistuoja pamatinė biologinė paradigma, pagal kurią vystymasis tam tikru metų laiku regis palieka įspaudą jūsų cirkadiniam laikrodžiui, o jis kontroliuoja jūsų nuotaiką ir kitas neurologines būkles“, - aiškino Ch. Ciarleglio.

Medicininė astrologija prieš daugelį metų savotiškai nujautė šią vystymosi ir metų laikų poveikio teoriją. „Tačiau astrologai manė, kad gimimo metu įspaudą visam likusiam gyvenimui palieka žvaigždžių ir planetų padėtys“, - sakė astrologinės medicinos istoriją tyrinėjantis profesorius Laurenas Kassellis iš Kembridžo universiteto Mokslo istorijos bei filosofijos skyriaus. Nors pastojimo metu ir vėliau kai kurie dalykai gali turėti įtakos, kur kas didesnį poveikį daro aplinka, kurioje augate. Šie socialiniai bei aplinkos faktoriai iš esmės ir yra tai, ką mėgina paaiškinti medicininė astrologija, teigia L. Kassellis.

Galiausiai visos medicininės sistemos siekia vieno tikslo – pačiais geriausiais turimais metodais padėti žmonėms išsaugoti savo sveikatą ir pagyti nuo ligų. Mokslas, kodėl gimimo laikas turi įtakos sveikatai, keičia patį mokslą. Galiausiai tai nebuvo tik okultiniai vaizdiniai –ryšys tarp mūsų vidinio laikrodžio ir vystymosi sutrikimų tikrai egzistuoja. Taigi galime atsigręžti į medicininę astrologiją ir pripažinti, kad nors ji vadovavosi klaidingu poveikio priemonių supratimu, jos skelbti efektai buvo teisingi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (224)