Šie tyrimai sieja pusryčių nevalgymą su nutukimu, diabetu ir netgi gripu, rašo dailymail.co.uk.
Medicininių tyrimų tarnybos Visuomenės sveikatos ir dietų skyriaus vadovė Susan Jebb teigia, jog pusryčiai neturi nieko tokio magiško, jog galima būtų manyti, kad jie yra ypač svarbūs mūsų sveikatai.
„Manau, kad tie patys pavojai, tokie kaip nutukimas, iškyla praleidžiant ir pietus ar vakarienę, tačiau žmonės tai daro rečiau, todėl tokie atvejai netiriami“, - įsitikinusi specialistė.
Vis dėlto yra ir kitaip manančių. Pusryčių svarbą akcentuojantys specialistai atkreipia dėmesį į medžiagų apykaitos greitį – tai, kaip greitai mūsų organizmas degina kalorijas – kuris miegant sulėtėja, o valgant pusryčius vėl yra pagreitinamas.
Medžiagų apykaitos medicinos profesorius Naveedas Sattaras iš Glazgo universiteto nenori su tuo sutikti.
„Privalu kelti klausimą – ar pusryčių atsisakymas didina infarkto riziką, ar nepusryčiaujantys žmonės yra labiau linkę į nesveiką gyvenimo būdą, neorganizuotą bei neapgalvotą mitybą?“, - samprotauja N. Sattaras.
Jeigu jums sunku valgyti pirmosiomis valandomis atsibudus, gali būti, jog dėl to kaltas jūsų biologinis laikrodis, kurį nulemia jūsų genai. Daktaras Neilas Stanley tvirtina, jog genetiškai nulemta, kad maždaug dešimtadalio žmonių biologinis laikrodis yra šiek tiek lėtesnis, todėl jiems sunku atsikelti rytais ir tai gali turėti įtakos jų apetitui.
„Kai mes nubundame, visa eilė procesų pradeda ruošti mūsų organizmą dienai, įskaitant ir mus alkanais pasijusti priverčiančių hormonų paleidimą. Vis dėlto, jeigu esate „pelėda“, kuriai patinka ilgai naktinėti ir sunku atsikelti rytais, jūs nenubusite alkanas ir mintis apie pusryčius susižavėjimo jums nekels“, - aiškina N. Stanley ir ragina nesistengti pusryčiauti vos atsikėlus septintą, jeigu to nenorite, o padaryti tai po poros valandų, kai jau atvykstate į darbą. Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, jog mūsų biologiniam laikrodžiui itin svarbu reguliariai eiti miegoti – tai gali netgi padidinti mūsų apetitą rytais.
Nors vis dar yra abejojančių išskirtine pusryčių svarba, tačiau visa eilė mokslinių tyrimų atskleidė, jog pirmasis valgymas dienoje yra susijęs su nutukimo rizika. Gali būti, jog taip yra ne dėl pačių pusryčių o dėl to, kad tai yra vienas iš trijų svarbiausių dienos valgymų. Sveikatos psichologijos profesorė Jane Odgen iš Sario universiteto aiškina:
„Jeigu nevalgote pusryčių, apie devintą jau jausite alkį ir imsite užkandžiauti. Tada nevalgysite normalių pietų ir pavakary vėl imsite užkandžiauti. Ir taip toliau“.
Be to, pusryčių atsisakymas gali turėti įtakos vėlesniam maisto pasirinkimui. Pernai metais Londono Impertatoriškasis koledžas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 21 asmuo. Visų tiriamųjų amžius buvo apie 25 metus, visi jie kas antrą dieną atsisakydavo pusryčių.
Galvojate, jog itin sotūs pusryčiai leis jums suvalgyti mažiau per pietus? Neverta savęs apgaudinėti.
2011 metais žurnale „Nutrition Journal“ pristatytas tyrimas atskleidė, jog žmonės priešpiečiams ir pietums valgo tą patį, nepriklausomai nuo to, ką jie valgė pusryčiams.
Daktarė Susan Jebb ir jos komanda iš Medicininių tyrimų tarybos atliko tyrimą su 33 antsvorio turinčiais vyrais ir moterimis. Jiems buvo duodami treji pusryčiai – vienuose buvo apie 700 kalorijų, antruose – apie 20 procentų mažiau kalorijų, o trečiuose – daugiau nei dvigubai mažiau, tai yra 300 kalorijų. Buvo nustatyta, kad po pusryčių suvartojama tiek pat kalorijų, nepriklausomai nuo to, kiek jų buvo gauta ryte. Kitaip tariant, jeigu bandote atsikratyti nereikalingų kilogramų, kuklių 300 kalorijų pusryčių visiškai pakaks, kad vėliau nepersivalgytumėte.
Dietologė Catherine Collins, pati pusryčiams valganti skrudintą duoną su lengvai užtepamu sviestu ir kava, įspėja dėl iš pažiūros nekaltų pusryčių dribsnių.
Jeigu valgote pusryčius ir vis tiek apie vienuoliktą valandą jaučiate alkį bei dar turite antsvorio, tai gali byloti apie jūsų organizmo atsparumą insulinui, įspėja diabeto profesorė Catherine Collins. Ji aiškina, kad insulinas organizme cukrų paverčia energija, tačiau jeigu jūs tapote atsparus šiam hormonui, insulinas nebeveikia taip veiksmingai, todėl organizmui tenka jo gaminti dar daugiau.
„Tai reiškia, kad kai pusryčiu metu gautas cukrus pasisavinamas, šiek tiek insulino dar lieka, todėl cukraus kiekis kraujyje sumažėja ir vėl jaučiatės alkanas, - aiškina diabeto ekspertė. - Jeigu patiriate šį ir kitus atsparumo insulinui simptomus, tokius kaip svorio didėjimą, ypač ties juosmeniu, ar jaučiate nuovargį, kreipkitės į savo gydytoją ir pabandykite šiek tiek svorio atsikratyti – tai gali padėti užkirsti kelią diabeto išsivystymui“.
Galbūt norėtumėte pradėti dieną sveikesniu maistu, tačiau mintis apie dubenį su dribsnių paplotėliais, vadinamais „Weetabix“, neleidžia jums išlįsti iš po antklodės?
Bet kokios iškrovos dietos, tarkime 5:2 mitybos plano (stipriai ribojamas kalorijų skaičius dvi dienas per savaitę), idėja – rasti tokį mitybos režimą, kuris jums tinka.
Knygos „The Fast Diet“ autorius Michaelas Mosley teigia, jog praleisti pusryčius galima, jeigu tai jus tenkina. „Kai kurie mitybą ribojantys žmonės mėgsta praleisti pusryčius. Nors man labiau patinka atsisakyti pietų, kad galėčiau rytais ir vakarais valgyti kartu su savo šeima“, - sako specialistas.
