Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iki šių metų spalio 22 dienos mūsų šalyje įregistruoti 5 įvežtinės maliarijos atvejai. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad 3 ligoniai darbo tikslais buvo išvykę į Afriką, kur išbuvo ilgiau nei pusę metų. Jiems diagnozuota tropinė maliarija. Du ligoniai dalyvavo misijoje, keliavo po Afriką ir Indiją. Jiems nustatyta trečiadienė ir ketvirtadienė maliarija. Nė vienas iš susirgusiųjų nevartojo profilaktikai antimaliarinių vaistų.
Į Kauno klinikinę ligoninę rugsėjo pabaigoje pristatytas 37 erių vyriškis pasakojo, jog karščiuoti pradėjo grįžęs iš Afrikos. Savijautai blogėjant, jis kreipėsi į Raseinių gydytojus, Įtarus maliariją, buvo išvežtas į Kauno ligoninę. Šioje gydymo įstaigoje atlikus ligoniui kraujo tyrimus, aptikti maliarijos sukėlėjai (P.malariae). Nedelsiant buvo pradėtas specifinis gydymas.
Reguliarus antimaliarinių preparatų vartojimas ir apsisaugojimas nuo uodų įkandimo yra vienintelės maliarijos profilaktikos priemonės. Maliarija - gyvybei grėsminga liga, pasireiškianti periodiškai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais (dar vadinamais drugio priepuoliais). Paprastai maliarijos sukėlėjus perneša Anohpeles genties uodai. Jie patys užsikrečia įkandę sergančiam maliarija žmogui ir kartu su jo krauju įsiurbę ligos sukėlėjų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Ji plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. Kasmet įregistruojama 300-500 mln. klinikinių maliarijos atvejų. Per metus visame pasaulyje nuo šios ligos miršta 1,5-2,7 mln. žmonių, iš jų 1 mln. - vaikų iki 5 metų amžiaus. Kasmet suserga daugiau kaip 10 tūkst. turistų (apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos). Lietuvoje kasmet keli žmonės suserga įvežtine maliarija.
Anot Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytojos parazitologės Aušros Bartulienės, tam tikrą laiką žmogus jokių negalavimų nejaučia. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo vienos iki kelių savaičių, kartais - daugiau kaip metus. Tai priklauso nuo ligos sukėlėjo rūšies. P.vivax ir P.ovale dalis parazitų lieka kepenyse ir formuoja vadinamuosius snaudžiančius židinius, kurie vėliau sukelia recidyvus (ligos paūmėjimus).
Paprastai maliarija prasideda būdingu karščiavimo priepuoliu. Jie gali kilti kas 48-72 valandas (nulemia ligos sukėlėjo rūšis). Kai ligos eiga netipiška, priepuoliai gali kartotis dažniau. Priepuolis prasideda šalčio krėtimu. Ligonis negali sušilti net šiltai apsirengęs ar apsiklojęs antklode. Labai greitai po šalčio krėtimo pakyla temperatūra iki 40-41 °C, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais - pykinimas, vėmimas. Pakilus temperatūrai, ligonį pradeda troškinti, jo oda būna sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesys, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3-4 valandas, kai temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, būna silpnas.
Kadangi užsikrėtus maliarija simptomai ima ryškėti tik po vienos ar net kelių savaičių, todėl po kelionės praėjus net ir daug laiko, reikia informuoti gydytoją, kad lankėtės padidėjusio sergamumo maliarinėje zonoje. Maliarija susirgimo pradžioje gali būti panaši į gripą ir kitas peršalimo ligas su būdingu ryškiu prakaitavimu. Sukarščiavus būtina tuojau pat ( per 24 val. ) kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta ligos diagnozė.
Kiekvienas, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, galinčių apsaugoti nuo pavojingos ligos, - reguliarus vaistų vartojimas. Žmogus, nereguliariai gerdamas antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga ir tik nutolina ligos pradžią arba gali suklaidinti diagnozę, dėl netipiško karščiavimo.
Vaistus reikėtų pradėti gerti savaitę prieš atvykstant į padidėjusio sergamumo zoną (ne vėliau kaip 3 dieną iki išvykimo.
Reikia žinoti, kad antimaliarinė profilaktika negali užtikrinti absoliučios apsaugos. Dar reikėtų saugotis ir uodų įkandimų. Tai - taip pat svarbi maliarijos profilaktikos priemonė. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant. Apsisaugojimui naudojamos uodus atbaidančios priemonės - repelentai, kurių sudėtyje yra dimetilftalato arba N,N-diethyl-m-toluamido. Jais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos, kojos. Būtina griežtai laikytis rekomendacijų ir neperdozuoti preparato. Veiksminga ir specialiomis priemonėmis išpurkšti patalpas, naudoti tinklelius ant langų.
