Pasak daktaro, 2004-ųjų pabaigoje Europos Komisijos patvirtintas storosios žarnos vėžio gydymo metodas yra ilgai laukta naujiena. Chemoterapijos metu naudojamas avastinas slopins kraujo tiekimą storosios žarnos navikui ir neleis jam plisti žmogaus organizme.
"Išplitusio vėžio gydymui taikant modernių vaistų kombinaciją, vidutinį pacientų išgyvenamumą galėsime pailginti iki 20 mėnesių. Be gydymo IV stadijos storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai vidutiniškai gyvena 4-5 mėnesius", - sakė E. Stratilatovas.
Naujas priešvėžinis preparatas 2004-ųjų vasarį buvo patvirtintas JAV, vėliau - Šveicarijoje ir Izraelyje. Lietuvoje vaistas pristatytas sausio pabaigoje.
Daktaro teigimu, šiandien jau šnekama apie tai, kad chemoterapijos metu avastinu reikėtų bandyti gydyti ir III onkologinės ligos stadijos pacientus.
"Kol kas jis neįtrauktas ir į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tačiau jau tai, kad išrastas, - gera naujiena", - sakė daktaras E. Stratilatovas, pabrėžęs, jog anksčiau ar vėliau valstybė sugeba nupirkti brangių vaistų sunkių ligonių gydymui.
Avastinas kainuoja dešimtimis tūkstančių litų, todėl jį galėtų įpirkti tik labai turtingi žmonės arba, nedideliais kiekiais, - gydymo įstaigos.
Su storosios žarnos vėžiu šiuo metu kovojama naudojant standartinį gydymą, kuris taikomas jau 40 metų. Pasak daktaro, papildomus modernius vaistus Valstybinė ligonių kasa per metus apmoka tik 60-70 pacientų.
Kolorektaliniu vėžiu vadinamas piktybinis gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys yra vienas dažniausiai pasitaikančių virškinamojo trakto navikų. Sergamumo piktybinėmis ligomis lentelėje jis užima trečią ketvirtą vietą po odos, plaučių ir prostatos vėžio.
Storosios žarnos navikai labiau paplitę išsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje liga kasmet nustatoma apie 1,5 tūkst. žmonių.
2003-iaisiais mūsų šalyje kolorektaliniu vėžiu sirgo 6 tūkstančiai žmonių.