Kaip rodo apklausa, 27 proc. gyventojų laisvalaikiu nors kartais bėgioja, važinėja riedučiais, riedlentėmis ar užsiima kitomis lauko sporto šakomis. Mankštintis treniruoklių salėse ar užsiimti fitnesu linkę apie penktadalį apklaustųjų. Daugiau kaip pusė respondentų laisvalaikiu bent kartais aktyviai laiką leidžia gamtoje, renkasi dviračių ar baidarių žygius, keliones pėsčiomis.
Sportavimo įpročiai priklauso ir nuo gyventojų išsilavinimo bei pajamų. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių sportuojančių dusyk daugiau nei tarp žemesnio išsilavinimo. Žiūrint pagal pajamas, daugiausia sportuojančių tarp geriausią finansinę padėtį turinčių gyventojų, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį viršija 450 litų.
Aktyviausiai sportuojantys Lietuvos miestai, tyrimo duomenimis, yra Vilnius ir Panevėžys – čia net apie 40 proc. apklausoje dalyvavusių jų gyventojų teigė užsiimantys sportu. Klaipėdą ir Šiaulius pagal sportuojančiųjų skaičių šie miestai lenkia beveik dvigubai. Kaune sportuoja apie 30 proc. gyventojų.
Apklausos duomenimis, Lietuvoje individualaus sporto šakos populiaresnės nei komandinės. Bėgimą, plaukimą ir kitas individualaus sporto šakas renkasi 27 proc. respondentų, o krepšinį, futbolą bei kitą komandinį sportą – 19 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. Žiemos sporto rūšimis užsiima mažiau nei 15 procentų respondentų. Komandines ir žiemos sporto rūšis vyrai kultivuoja dukart dažniau nei moterys.
Apklausą šių metų vasario mėn. pabaigoje „Audimo“ užsakymu atliko didžiausia Lietuvoje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „TNS Gallup“. Tyrime dalyvavo 507 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų amžiaus.
