Tačiau kai jos svoris nuo 51 kg nukrito iki 38 kg, draugai ir šeima pradėjo būgštauti, kad ji atsidūrė anoreksijos gniaužtuose, rašo dailymail.co.uk.
„Mano mama pradėjo grasinti, kad jei toliau stengsiuosi lieknėti, ji nutrauks mano studijas universitete“, - pasakojo Kate.
„Aš ją tikinau, kad pati nesuprantu, kodėl svoris krenta, nes valgydavau daugiau negu įprastai. Tačiau mane nuolat kankino troškulys, todėl pavalgiusi dažnai lakstydavau į tualetą atsigerti. Tai keldavo įtarimų“, - sakė ji.
Ji taip pat prisipažino, jog kartais akyse liedavosi vaizdas ir svaigdavo galva. Vieną naktį nuėjusi į tualetą mergina apalpo ir atsibudo ant vonios grindų tik ryte.
„Patikrinusi internete savo simptomus, aptikau tik tiek, kad man galėtų būti anemija“, - sakė mergina, taip pat kentusi vieną kulkšnies traumą, kuri niekaip negijo.
Pasirodo, kad Kate buvo viena iš šimtų tūkstančių Didžiojoje Britanijoje gyvenančių žmonių, nežinojusių, kad serga diabetu, dar vadinamu cukralige.
Diabetu susergama tuomet, kai kasa negamina pakankamai hormono insulino, kuris padeda gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles ir aprūpinti jas energija, arba kai organizmas tampa atsparus insulinui, kurį jis pats gamina, aiškino Pavas Kalsi iš Didžiosios Britanijos labdaros organizacijos „Diabetes UK“.
Jei taip įvyksta, gliukozė pasilieka kraujyje ir pradeda kenkti kraujagyslėms, nervams bei organams. Ilgalaikėmis nekontroliuojamo diabeto komplikacijomis gali tapti nervų pažeidimai, inkstų nepakankamumas ir aklumas.
Išskiriamos dvi diabeto formos. I tipo diabetas laikomas autoimuniniu sutrikimu ir išsivysto tuomet, kai organizmo imuninė sistema pradeda naikinti insuliną gaminančias ląsteles. Tokio paciento būklė sparčiai ir akivaizdžiai blogėja. Tarp simptomų gali būti dažnas šlapinimasis, troškulys, nuovargis ir svorio kritimas (nes organizmas, negaudamas energijos iš gliukozės, pradeda deginti riebalus ir raumenis).
II tipo diabetas vystosi lėčiau ir pasireiškia tuomet, kai organizmas šiek tiek gamina insuliną, bet nepakankamai, arba kai jo gaminamas insulinas tinkamai nefunkcionuoja.
Kate galiausiai kreipėsi į gydytojus. Patikrinę cukraus kiekį jos kraujyje, medikai iš karto nusiuntė ją į ligoninę.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ji serga I tipo diabetu.
„Tai buvo siaubinga. Mano mama negalėjo sulaikyti ašarų. Ji kaltino save, kad nesiėmė jokių veiksmų, bet slaugės jai kartojo, kad ji nieko ir negalėjo padaryti, kad užkirstų kelią šiai ligai. Ji atsiprašė manęs už tai, jog manė, kad aš turiu valgymo sutrikimų. Tai buvo toks šokas, ypač turint galvoje, kad mūsų giminėje niekas nesirgo diabetu“, - teigė Kate.
Iki šiol šeima neturi supratimo, kodėl Kate išsivystė diabetas. Medikai mano, kad ši autoimuninė liga gali būti susijusi su kokiu nors virusu, arba ją nulėmė genetinis polinkis.
Kate sužinojo, kad jos kulkšnies trauma negalėjo užgyti dėl aukšto cukraus lygio kraujyje, nes imuninės ląstelės, atsakingos už gijimą, esant aukštam gliukozės kiekiui tinkamai nefunkcionuoja.
Medikams patikrinus, ar aukštas cukraus lygis padarė kokios nors ilgalaikės žalos jos organams ar nervų sistemai, paaiškėjo, kad liga pažeidė akių tinklainę – tai dažna diabeto komplikacija.
Mergina nedelsiant turėjo pradėti švirkštis insulino injekcijas – tai reiškia, kad jai reikėjo skaičiuoti suvartotus angliavandenius ir pagal tai apskaičiuoti insulino kiekį.
Gera žinia ta, kad diabetą galima ilgą laiką sėkmingai kontroliuoti. „Jei pacientai seka savo mitybą, leidžiasi insuliną ir reguliariai tikrinasi pas gydytojus, jie gali išvengti diabeto komplikacijų“, - sakė P. Kalsi.
Dabar, prabėgus dvejiems metams nuo tada, kai sužinojo savo diagnozę, Kate leidžiasi insuliną iki dešimties kartų per dieną, nelygu, ką būna suvalgiusi. Jos svoris vėl pasiekė įprastus 50 kg, o kulkšnies sužeidimas užgijo.
„Pasekmės galėjo būti kur kas rimtesnės. Aš toliau stengiuosi gyventi visavertį gyvenimą, tik turiu elgtis šiek tiek atsakingiau. Aš susitaikiau su tuo, kad gyvensiu sirgdama lėtine liga, bet viliuosi, kad manęs laukia normali, šviesi ir sveika ateitis“, - sakė ji.
