"Tokiai nuolatinei švietėjiškai veiklai reikia daug pinigų, tačiau Lietuvoje milžiniškos lėšos yra investuojamos į tas medicinos sritis, kurios duoda pelno. Todėl, pavyzdžiui, farmacijos kompanijos klesti, o sunkūs ligoniai lieka vieni su savo bėdomis", - mano A.Narbekovas.
Pasak Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos Dializės komiteto pirmininko Vaclovo Vainausko, senbuvėse Europos Sąjungos (ES) šalyse organų donorystė populiarinama visais įmanomais būdais - pasitelkus ne tik žiniasklaidos priemones, bet ir bažnyčią.
Paklaustas, koks yra Lietuvos bažnyčios indėlis siekiant, jog daugėtų žmonių, aukojančių mirusių artimųjų organus, kunigas A.Narbekovas atsakė: "Katalikų bažnyčia pasisako už organų donorystę. Tačiau kaip dažnai tikintieji yra raginami kilniai pasielgti, priklauso nuo kiekvieno dvasininko individualiai."
Anot dienraščio, 1999 metais Lietuvoje įkurtas Nacionalinis organų transplantacijos biuras (NOTB) skelbiasi atliekantis daug funkcijų. Viena iš darbo sričių - recipientų ir donorų apskaita, kita - donorystės populiarinimas.
Siekiant, kad žmonės sutiktų po mirties paaukoti savo organus ar audinius, Lietuvoje maždaug prieš trejus metus buvo pradėtos platinti donorų kortelės. Dabar tokias korteles jau turi per 5 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Tačiau specialistai pastebi, kad toks būsimųjų donorų skaičius - tik lašas jūroje.
Remiantis Žmogaus audinių ir organų donorystės bei transplantacijos įstatymu, kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis nei 18 metų, turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį bet kurios specialybės gydytoją, idant galėtų pareikšti sutikimą ar nesutikimą, kad jo audiniai ir organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai.
Tokia informacija patenka į NOTB ir yra konfidenciali bei saugoma įstatymų nustatyta tvarka.
Nefrologas V.Vainauskas sako, jog donorystės srityje Lietuvoje per pastaruosius trejus metus iš esmės niekas nepasikeitė ir situacija negerėja.
"Labai dažnai netenkame potencialių donorų, kadangi mūsų visuomenei trūksta informacijos apie donorystę, ligonius, kuriems organų persodinimas yra vienintelis šansas išgyventi", - sako medikas.
Pernai Lietuvoje buvo atlikta tik 61 inkstų, 28 akių ragenos, 7 širdies ir viena kepenų transplantacijos operacija. Tuo tarpu šimtai sergančiųjų mirė taip ir nesulaukę reikiamo organo.
NOTB duomenimis, šiuo metu organų transplantacijos iš viso laukia 588 ligoniai. Daugiausia recipientų - per tris šimtus - laukia akių ragenos persodinimo, 230 nefrologinių ligonių reikalinga inkstų persodinimo operacija, širdies transplantacijos tikisi 24 pacientai, širdies ir plaučių komplekso - 11, kepenų - 10, plaučių - 3.