Beese Cooper, seniausia pasaulio gyventoja, mirė praeitą savaitę būdama 116 - OS metų.

Kokia yra jos ilgo gyvenimo paslaptis? Kaip amerikietė Besse kartą sakė: “Nevalgau nesveiko maisto ir rūpinuosi tik savo reikalais“.

Bet yra ir daugybė kitų, moksliškai pagrįstų būdų prailginti savo gyvenimą.

Skaitykite laikraštį aukštyn kojomis

Sąmoningas išėjimas iš savo komforto zonos kiekvieną dieną, kaip pavyzdžiui atvirkščio laikraščio skaitymas smegenims sukelia nedidelį stresą, kuris naikina ląsteles, o jas atkurdamas jūsų kūnas taip pat pataiso ir dalį su senėjimu susijusių ląstelių, sako JAV senėjimo ekspertas, daktaras Mario Kyriazis.

Jis siūlo pabandyti rašyti su priešinga ranka nei įprastai rašote, įrodinėti priešingus dalykus tiems, kuriais tvirtai tikite ar netgi klausytis muzikos, kuria bjauritės.

Valgykite ką nors raudono

„Raudonasis pipiras turi daugiau vitamino C nei apelsinas, burokėliuose yra nitratų, padedančių atpalaiduoti kraujagysles, o pomidoruose, ypač išvirtuose, gausu likopenų ( stiprus antioksidantas), kurie gali padėti apsisaugoti nuo vėžio, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų“, - sako Kembridžo medicinos instituto žmonių mitybos tyrimų skyriaus daktarė Susan Jebb.

„Ir raudonose vynuogėse yra gausu resveratrolio, kuri manomai turi nuo uždegimų ir vėžio apsaugančių bei cholesterolio kiekį mažinančių savybių.“

Nubėkite pusantro kilometro taip greit, kaip tik galite

Cooperio institute Dalase, Teksase atliktas tyrimas parodė, kad greitis, kurio galite nubėgti pusantro kilometro būdamas 40- ies ar 50- ies metų gali padėti nuspėti širdies ligą po dar 30 ar 40 metų.

Vyrams 8 minutės yra geras rezultatas, moterims – 9. Bet jeigu jums sunku tai padaryti per 10 minučių(moterims 12 min.,), tikimybė, kad susirgsite ar numirsite dėl širdies ligos yra 30 proc., didesnė. Iš pradžių pabandykite distanciją nueiti sparčiu žingsniu, o kai tai pasidarys lengva, atkarpomis pabėkite ristele palaipsniui jas ilginant.

Būkite atidūs išeidami iš viešojo tualeto

Galbūt jūs atidžiai nusiplaunate rankas išėję iš tualeto, bet nėra jokių garantijų, kad prieš jus išėjęs žmogus buvo toks pat atidus. Tai reiškia, kad durų rankena gali būti bakterijų židinys, padidinantis infekcijų riziką ar imuninei sistemai sukeldamas papildomų sunkumų.

„Visuomet bandau naudotis tik apatine rankenos dalimi, o ne ta, kuri sugriebiama visu delnu ir tikiuosi geriausio!”, - sakė Hugh Pennington, nusipelnęs Aberdyno universiteto bakteriologijos profesorius.

Suvalgykite bananą

Sumažinkite kraujo spaudimą (ir insulto bei širdies ligų riziką) suvalgydami daugiau bananų, džiovintų vaisių ar sulčių, kuriuose daug kalio. 

„Kalis padeda neutralizuoti neigiamą poveikį turintį druskos perteklių maiste“, - sako mitybos specialistė, daktarė Sarah Schenker.

Rekomenduojamas potasiumo kiekis per dieną yra 3,5 gramai. Tam, kad sumažintumėte kraujo spaudimą reikia 4,7 gramų, kurie gaunami suvalgius vieną bananą.

Darykite pritūpimus

Pritūpimai yra pripažinti kaip vienas efektyviausių raumenis stiprinančių pratimų iš visų ( ir artimiausias viso kūno mankštai).

Svarbu išlikti judriam, kad būdamas senyvo amžiaus galėtum atsistoti nuo kėdės (ar tualeto) ir išvengti kritimų.

Išgerkite vieną puodelį arbatos per dieną

Įrodyta, kad tai sumažina įtampos hormonų lygį ir netgi 28 proc., padidina išgyvenimo tikimybę po širdies priepuolio. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai mano, kad arbatoje esantys antioksidantai padeda atpalaiduoti kraujagysles.

Eikite miegoti viena valanda anksčiau

Tik vienos papildomo miego valandos gali užtekti norint sumažinti kraujo spaudimą tik per šešias savaites. Neseniai Harvardo verslo mokyklos tyrimas parodė, kad žmonės, kurie miegant 7 ar mažiau valandų per parą, nuėję miegoti viena valanda anksčiau pajunta žymų kraujo spaudimo sumažėjimą ( ir širdies smūgio bei insulto riziką).

Mokslininkai mano, kad per mažai miego gali veikti kūno gebėjimą susidoroti su streso hormonais.

Į ligoninę pasiimkite jogurtinių gėrimų

Pacientams, kurie ligoninėje kas dieną išgeria probiotinių gėrimų, yra mažesnę clostridium difficile bakterijos riziką.

„Paprastas probiotikas jogurtiniame gėrime ne tik išlaiko sveiką žarnyną, bet ir teigiamai veikia imunitetą“, - sako daktarė Sarah Schenker.

„Daugelis ekspertų mano, kad probiotikai geriau apsaugo ligoninės pacientus nei rankų kremas ar jų plovimas.“

Vienas skandinavų tyrimas parodė, kad probiotikų vartojimas likus kelioms dienoms iki operacijos žymiai sumažina pooperacinės infekcijos tikimybę.

Kasdieną valykitės tarpdančius

Tarpdančius reikia valytis ne tik tada, kai ten užstringa maistas.

„Kasvakarinis tarpdančių valymasis gali labai pakeisti tai, kaip greit jūs senstate“, - sako vienas pagrindinių JAV senėjimo ekspertų, daktaras Michael Roizen.

„Tai gali sutaupyti iki 6,4 jūsų gyvenimo metų.“

Bakterija, sukelianti dantų keriesą, gali sukelti uždegimą, kuris arterijose yra galimos širdies ligos ženklas ( tarpdančių valymasis taip pat gali apsaugoti nuo diabeto ir demencijos).

Pakvėpuokite per šiaudelį

Kas dieną paaukokite po keletą minučių, kad galėtumėte giliai, ilgai įkvėpti per šiaudelį – dėl šio paprasto pratimo jūs priprasite kvėpuoti giliau, o tai gali pagerinti plaučių funkcionavimą ir pradidinti jų talpumą(kuris senstant sumažėja). Tai sulėtins jūsų širdies plakimą ir sumažins kraujo spaudimą, sakė knygos „17 dienų planas nustoti senti“ autorius, daktaras Mike Moreno.

Tvarkykitės savo namus

Geriausiai apie jūsų ilgaamžiškumą galima nuspėti iš to koks sąmoningas esate, sako JAV psichologai daktarai Howard Friedman ir Leslie Martin, kurie atliko ilgaamžiškumo tyrimą.
Jie teigia, kad reikia būti atsargiu su pinigais, atidžiu, dėmesingu detalėms ir padėti daiktus ten, iš kur juos paėmei.

Sąmoningi žmonės gali turėti daugiau smegenų cheminės medžiagos serotonino, kuris tiesiogiai veikia, kaip jie valgo ir kaip gerai miega.

Taip pat labiau tikėtina, kad tokie žmonės paklius į palankias situacijas ir santykius.

Pusryčiams kumpis, o ne dešra

Liesos, gerai paruoštos kiaulienos valgymas pusryčiams vietoje dešrelių sumažins arterijas užkemšančių prisotintų riebalų suvartojimą, kuris padidina širdies smūgio ir demencijos grėsmę.
„Liesa kiauliena turi 332 kalorijas ir 22,3 g., riebalų šimtame gramų; kepta dešrelė turi 318 kalorijas ir 24,6g., riebalų šimtame gramų“, - sako dietologė Lorraine McCreary. – „Dešrelės įprastai yra sunkesnės, taigi jas valgydamas sunaudosite daugiau kalorijų.“

Nebijokite blogiausio

Rūpintis dėl savo sveikatos nėra blogai nes tuomet labiau tikėtina, kad ko nors imsitės.
Tačiau Amerikos tyrinėtojai atrado „katastrofuotojus“ – žmones, kurie visur mato artėjančią pražūtį. Jie labai bijo rizikuoti, nes mano, kad gyvenimas trumpas ir žiaurus, todėl labiau tikėtina, jog jie gali mirti dėl nelaimingų atsitikimų ar smurto.

Kas dieną pasivaikščiokite

Tyrimai rodo, kad užtenka trumpo pasivaikščiojimo pakrauti jūsų smegenis ir sumažinti atminties silpnėjimą. Sėsliems senyvo amžiaus žmonėms atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie per savaitę nueina 10km., geriau pasirodė atminties ir sprendimų priėmimo testuose po šešių mėnesių. Taip greičiausiai buvo todėl, kad didesnis veiklumas skatina naujų smegenų ląstelių atsiradimą, taip pat pagreitina kraujotaką ir smegenų ląstelių ryšius.

Sumažinkite maisto kiekį

Amerikiečių eksperimentas parodė, kad žiurkės, pelės, musės ir beždžionės išgyvena iki dviejų kartų ilgiau, kai jų suvalgomo maisto kiekis sumažėja tris kartus.

Manoma, kad mažesnis maisto kiekis sulėtina medžiagų apykaitą, taip pagaminant mažiau žalingų laisvųjų radikalų.

Rinkitės sveikus draugus

Socialumas nepadeda sveikatai taip, kaip galėtumėte pagalvoti. Geriau praleisti laiką su sveikais žmonėmis, nes įrodyta, kad mūsų draugai to nesuvokiant daro milžinišką įtaką mūsų elgesiui.
Viršsvorį turintys draugai gali itin pakenkti. Vienas tyrimas, išspausdintas „Naujosios Anglijos medicinos žurnale“, parodė, kad nutukimas labiausiai tikėtinas žmonėms, kurių draugai jau yra nutukę, net jeigu tie draugai gyvena už šimtų kilometrų.

Stambus geriausias draugas reiškia, kad jūs turite 171proc., didesnę tikimybę taip pat pastorėti.

Užsiimkite sodininkyste

„Sodininkystė suderina širdies ir kraujagyslių veiklą su lankstumu, ištverme ir jėga, o tikroji nauda dažnai gaunama per daug malonesnę veiklą, nei valandas monotoniškai bėgant ant bėgimo takelio“, - sakė senėjimo ekspertas, daktaras Roger Henderson.

Valanda pastovaus darbo sode prilygsta 9 kilometrų pasivaikščiojimui. Jei neužsiimate jokia kita fizine veikla, padirbėkite sode tris ar keturis kartus per savaitę.

Perpus sumažinkite seleno tabletes

Antioksidantas selenas, gaunamas iš dirvožemio, yra svarbus mikromineralas, turintis nuo vėžio apsaugantį poveikį. Tačiau per daug yra taip pat blogai kaip ir per mažai (siejama su didesne grėsme susirgti 2 tipo diabetu).

Moterims reikia 0,05mg., per dieną, o vyrams iki 0,1mg., tačiau surasti tokį kiekį seleno yra nelengva. Todėl galite padalinti 0,1mg., tabletę, ar gerti jas tik kas keletą dienų (ar valgyti braziliškus riešutus, kurių kiekvienas turi beveik po 0,1mg. seleno).

Naudokite daugiau svogūnų

Suvalgyti vieną 80g. svogūną yra gudrus būdas kompensuoti vaisių ir daržovių trūkumą.
Manoma, kad svogūnai sumažina storosios žarnos, kiaušidžių ir gerklės vėžio grėsmę. Juose gausu antioksidanto kercetino, kuris saugo, kad žalingi fermentai nesukeltų uždegimo ir savyje turi sieros junginių, stiprinančių imuninę sistemą.

Gerkite pieną

Piene esantis vitaminas D yra veiksminga apsauga nuo uždegimo, sako senėjimo ekspertas, daktaras Mike Moreno.

„Žemas vitamino D lygis kraujyje yra siejamas su osteoartritu ir reumatoidiniu artritu - dviem ligomis, kurias sukelia uždegimas“, - sakė jis.

Vaisius laikykite ne šaldytuve

Įrodyta, kad vaisių laikymas kambario temperatūroje padidina jų gydančiąsias savybes. Šviesios spalvos vaisiai kaip kad pomidorai, arbūzai ir raudonieji bei rožiniai greipfrutai laikomi kambario temperatūroje turi dvigubai daugiau beta karotino (kurį organizmas paverčia vitaminu A) nei atšaldyti vaisiai. Juose taip pat yra 20 kartų daugiau likopeno ( dar vieno stipraus antioksidanto) nes šiluma jiems leidžia ir toliau nokti.

JAV žemdirbystės departamento atliktas tyrimas parodė, kad kambario temperatūroje laikomų, pilnai sunokusių melionų karotinoidų (nuo ligų apsauganti medžiaga) lygis padidėjo nuo 11 iki 40proc., lyginant su laikomais šaldytuve.

Užsiiminėkite seksu bent du kartus per savaitę

Pietų Velse atliktas tyrimas su 45 – 50 metų vyrais parodė, kad reguliarus seksas turi apsauginį poveikį – laimingieji velsiečiai, kurie reguliariai patiria orgazmą (du kartus per savaitę), turi 50 proc., mažesnę ankstyvos mirties tikimybę nei tie, kurie to nepatiria. 

Vienas amerikiečių ekspertas mano, kad seksas bent jau tris kartus per savaitę gali pridėti du papildomus gyvenimo metus ( padidindamas širdies plakimo dažnį ir pagreitindamas kraujotaką) – užsiiminėkite tuo kasdieną ir jūsų gyvenimas gali pailgėti iki 8 metų.

Prie pagreitintos kraujotakos ir sumažinamos įtampos seksas metu taip pat išsiskiria dehidroepiandrosteronas (DHEA) – testosterono dalis, padedanti atkurti ir gydyti audinius. Taip pat jis yra natūralus antidepresantas, ypač moterims.

Kiekvieną dieną ką nors pamirškite

Daug su senėjimu susijusių atminties problemų kyla ne dėl susitraukusių smegenų ląstelių, bet todėl, kad savo galvose stengiamės išlaikyti per daug informacijos, sako smegenis tiriantis daktaras John Medina.

„Vidutiniame amžiuje smegenims tikrai sunku užblokuoti nereikalingą informaciją.“
Jo sprendimas – sąmoningai pamiršti nesvarbius dalykus, kad atlaisvintumėte vietos. Todėl leiskite sau pamiršti autobusų tvarkaraščius, per pietus susipažintų žmonių vardus ar televizijos serialo siužetus.

Atsikratykite svarstyklių

Svarbus ne tiek jūsų svoris, kiek riebalų sluoksnis aplink jūsų juosmenį, kurio matmenys geriau nusako galimas širdies ligas nei kūno masės indeksas (KMI), nes jo dėka galima atkreipti dėmesį pavojingus riebalus aplink vidaus organus.

Greitam pasitikrinimui, atsigulkite ant žemės, nugara į apačią, jeigu jūsų pilvas pasidaro plokščias, jūsų riebalai yra poodiniai, o jeigu pilvas išlieka, tai parodo vidurių riebalus, kurie gali sutrumpinti jūsų gyvenimą.

Stiprinkite savo bicepsus

Senėjimo ekspertė, Tufto universiteto Masačusetse daktarė Miriam Nelson teigia, kad svorių kilnojimas yra puiki priemonė sustabdyti senėjimą.

Jos atliktame tyrime dalyvavo 40 menopauzę išgyvenusių moterų, kurios treniravosi du kartus per savaitę po 30 minčių. Buvo išsiaiškinta, kad po metų „jų kūnai tapo apie 15, 20 metų jaunesni (kalbant apie raumenų masę), taip pat visų jų kaulų tankumas padidėjo, vietoje to, kad sumažėtų kaip įprasta tokio amžiaus moterims.

Nenaudokite preparatų nuo saulės nudegimo

Organizmo gebėjimas įsisavinti vitaminą D iš saulės spindulių laikui bėgant susilpnėja, todėl mažesnis jų kiekis veikia imunitetą ir kaulus. Tiems, kuriems virš 60 metų siūloma išgerti 0,1mg., papildų per dieną ir taip pat šiek tiek laiko praleisti saulėje ( idealiai 20 minučių per dieną).

Nebūkite pernelyg laimingi

Daug žmonių mano, kad laimė ir optimizmas yra ilgo gyvenimo paslaptis, bet JAV psichologai Howard Friedman ir Leslie Martin išsiaiškino, kad linksmi vaikai turi mažiau šansų išgyventi ilgą amžių. Ryšys tarp linksmumo ir ankstyvų mirčių yra toks pat kaip ir aukšto kraujo spaudimo ir cholesterolio.

Manoma, kad nepalenkiamai linksmi žmonės gali būti linkę neįvertinti grėsmių savo sveikatai, todėl nesiimti atsargumo priemonių ar nepaklausyti medikų patarimų.

Plačiai šypsokitės 

Šypsojimasis skatina cheminės medžiagos išsiskyrimą, kuri jus daro laimingesnius net jei jūsų šypsena ir nėra nuoširdi.

Kuo platesnė jūsų šypsena, tuo ilgiau gyvensite. Taip gali būti todėl, kad šypsena atspindi pozityvias emocijas, kurios siejamos su fizine ir protine gerove.

Valgykite džiovintas slyvas

JAV žemdirbystės departamento mokslininkai sudarė daugiausia antioksidantų turinčių maisto produktų sąrašą. Razinos, šilauogės ir mėlynės turi 20 kartų daugiau antioksidantų nei kitokie valgomi dalykai. Tačiau sąrašo viršūnėje visgi yra džiovintos slyvos.

Dirbkite darbą, kuris jums yra iššūkis

Manote, kad darbas be streso būtų mažiau kenksmingas, bet „Ilgaamžiškumo projektas“ - tyrimas, kurio metu buvome stebimi 1500 žmonių, kuriems virš 80 metų, gyvenimai parodė, kad sunkus darbas ir sėkmingas jo atlikimas nusako gyvenimą ilgumą, o tiems, kurių karjeros susiklosto sėkmingai, buvo mažiausia tikimybė mirti jauniems.

Sakykite tiesą

Melavimas gali suaktyvinti streso hormonus, kurie padidina širdies plakimo dažnį, pagreitina kvėpavimą, sulėtina virškinimą ir sukelia įtampą bei hiper jautrumą raumenyse ir nervų skaidulose.
Australų eksperimento rezultatai parodė, kad žmonėms, kuriems buvo paliepta nemeluoti, per 10 savaičių sveikata žymiai pagerėjo, o tuo pačiu sumažėjo nusiskundimų dėl psichologinių problemų ( kaip kad įtampa) ir fizinių ( gerklės uždegimų ar galvos skausmų).

Būkite moteris

Anot Gento universiteto Belgijoje, papildoma X chromosoma, kurią turi moterys, padaro jų imunitetus atsparesnius įvairioms atakoms. 

Mokslininkai surado kažką vadinamo „mikroRNA“, kas turi svarbų biologinį poveikį – pasirodo, kad moterys turi dagiau „mikroRNA“ papildomoje X chromosomoje.

Gyvenkite ant kalno

Septynių iš dešimties ilgaamžiškiausių bendruomenių Amerikoje yra įsikūrusios kalnuose, o mažame Sardinijos kalnų miestelyje Ovodoje, tiek pat vyrų kiek ir moterų išgyvena iki 100 metų.
Ar dėl gavaus oro, ar dėl to, kad tenka daug vaikščioti per kalnus ( naudojant pagrindines raumenų grupes ir grūdinant savo širdį). Galbūt gyvenimas aukščiau gali prailginti jūsų gyvenimą.

Daugiau jokių riešutų

100 gramų riešutų, kuriuos galima sukramsnoti visai nepagalvojus, yra 622 kalorijos. Reikėtų plaukioti vieną valandą, tam kad sudegintumėte šias kalorijas, todėl vietoje to siūloma rinktis nesmulkintas daržoves (salierus, morkas, pipirus).

Sugyvenkite su savo tėvais

Harvardo medicinos mokyklos tyrimas parodė, kad 91 proc. vyrų (virš 50 metų) teigusių, kad nėra labai artimi su savo tėvais, vėliau turėjo problemų dėl kraujo spaudimu, alkoholizmo ar širdies ligų.
Tik 44 proc., tyrimo dalyvių, kurie santykius su šeima apibūdino kaip šiltus, susidūrė su šiomis ligomis.

Mokslininkai tiki, kad tai parodo, kokie svarbūs yra artimi santykiai skatinant gydymąsi ir gyvenimą.

Ginčykitės su savo partneriu

Nelaikykite to savyje. Mičigano universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad poroms, kurios užspaudžia savo pyktį ankstyvos mirties tikimybė yra 25 proc. didesnė.

Per laiką sukauptas pyktis gali sukelti padidėjusį kraujo spaudimą, nemigą, širdies problemas ar padidėjusią riziką susirgti vėžiu.

Žiemos pirmadieniais likite lovoje 

Tikimybė mirti pirmadienį yra 18 proc., didesnė nei sekmadienį (galbūt dėl streso grįžtant prie darbo) ir 25proc., didesnė tikimybė mirti žiemą nei vasarą, sako knygos „Gyvenk ilgiau, atrodyk jauniau“ autorė, daktarė Sarah Brewer.

Jei norite, dėl to kaltinkite biologinį laikrodį, kuris veikia kraujo spaudimą, širdies plakimo dažnį ir smegenų veiklą.

Miegokite atskirose lovose

Dalijimasis lova trukdo jūsų miegui ir daro neigiamą poveikį jūsų sveikatai, sako daktaras Neil Stanley, vadovaujantis miego laboratorijoms Sario universitete.

Jo tyrimas parodė, kad kai vienas partneris miegodamas pajuda yra beveik 50proc., tikimybė, kad ir kitas pakeis savo poziciją ( jų miegas yra sutrikdomas jiems to net nežinant), o knarkimas tai tik dar labiau pablogina.

„Žmonės sako, kad miega jiems patinka jausti savo partnerį šalia, bet tu turi būti pabudęs, kad tai justum“.

Žaiskite golfą

600 tūkstančiams švedų atlikto tyrimo rezultatai teigia, kad golfą žaidžiantys žmonės gyvena vidutiniškai penkiais metais ilgiau, nei tie, kurie to nedaro.

„Golfo partija reiškia, kad lauke būsi keturias ar penkias valandas, sparčiu tempu nueisi apie šešis ar septynis kilometrus, o tai daro teigiamą poveikį sveikatai“, - sakė Karolinsko instituto profesorius Anders Ahlbom.

„Taip pat yra teigiamų socialinių ir psichologinių žaidimo aspektų.“

Užsiimkite joga

Indų atliktas eksperimentas parodė, kad ilgiau trunkantys tempimo pratimai kartu su šiek tiek aerobikos ir maisto kontrole sumažina cholesterolio kiekį ir atpalaiduoja arterijas ( iki 20proc.,).
Jeigu neprasitampius sausgyslių ir raumenų, vėliau jie gali pradėti varžyti judesius ir didesnę dalį krūvio perduoti sąnariams.

Sukramtykite 20 kartų

Tai ne tik išbandytas svorio metimo būdas, bet ir tyrimas, pristatytas tarptautiniame endokrinologijos kongrese, kurio rezultatai teigia, kad netinkamas maisto kramtymas du kartu padidina 2 tipo diabeto riziką. Iš dalies taip yra todėl, kad žmonės tuomet suvalgo daugiau ir dėl to, kad kramant maistas susmulkinimas, šitaip palengvindamas organizmui įsisavinti visas maistingas medžiagas.

Plepėkite

Mičigano universiteto mokslininkai teigia, kad įdomūs pasišnekučiavimai su draugais padidina hormono progesterono kiekį, kuris sumažina susirūpinimą ir stresą.

Jie pastebėjo, kad vos po 20 minučių pokalbių merginos turėjo daugiau progesterono nei tos, kurios tylėjo.

Judinkite pirštus

Tyrimai rodo, kad net pačių mažiausių judesių (tokių kaip kojų ar pirštų judinimas) užtenka, kad išsiskirtų cheminė smegenų medžiaga BDNF (smegenyse gaminamas neurotropinis faktorius), kuris stabdo ląstelių, susijusių su senėjimu, mažėjimą, teigia Harvardo medicinos mokyklos psichiatras John Ratey. Jis rekomenduoja kas valandą telefone nusistatyti priminimą ir prasitampyti, pasijudint ir pavaikščioti.

Naudokite mažiau druskos

Jei kiekvienas žiupsnelis yra apie pusė gramo druskos, tai jeigu per dieną sunaudotume vienu žiupsneliu mažiau, per savaitę tai sudarytų 3,5g.

Daugelis mūsų sunaudojame apie 9g., druskos per dieną, o tai yra 3 gramais daugiau nei sveikatai rekomenduojama norma. Taigi gali užtekti tokio mažo pakeitimo, kad viskas susiderintų, o tai 13proc., sumažintų insulto grėsmę ir 10proc., širdies ligos tikimybę.

Susilaukite vaikų

Vaikai gali jus išvarginti, bet jie gali ir išgelbėti jūsų gyvybę.

Praeitą savaitę Danijoje atlikto tyrimo rezultatai teigia, kad nevaisingiems vyrams yra dvigubai didesnė tikimybė numirti dėl kraujo apytakos ligų ar vėžio, o nevaisingoms moterims – didesnė keturis kartus.

Manoma, kad jie yra labiau linkę susirgti alkoholizmu, depresija ir kitomis ligomis. Įsivaikinimas šias grėsmes sumažina.

Jokių vėlyvų vakarų prie televizoriaus

Amerikos nacionalinio vėžio instituto mokslininkai teigia, kad esant vyresniam nei 25 – erių kiekviena valanda praleista prie televizoriaus iš jūsų gyvenimo gali atimti dar 22 minutes.

Nesvarbu ar jūs mankštinatės ar ne, ilgi neveiksnumo laikotarpiai yra tai, ko kūnas iš tiesų nekenčia. Tuomet raumenys nėra tinkamai naudojami, cukrus ir riebalai neapdorojami, taip sukeldami ligų ir ankstyvos mirties riziką.

Juokitės

Humoras gali padidinti su infekcijomis kovojančių antikūnių ir imuninių ląstelių skaičių, sako Robert Provine, Merilando universiteto psichologijos ir neuromokslų profesorius. Tikrai geras nusikvatojimas pagerina kraujo apytaką daugiau nei 20proc., o kai kurie tyrimai rodo, kad juokas gali sumažinti riziką susirgti širdies ligomis. Profesorius R. Provine išsiaiškino, kad mes juokiamės 30 kartų dažniau kai esame su kitais nei vieni, taigi socialinė aplinka turi didesnę įtaką nei fiziologiniai pokyčiai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (141)