Vienintelis rastas sveikas organas – plaučiai
DELFI kalbinta moteris atviravo, kad apsilankyti pas gydytoją nusprendė patarta draugės, kuri lankėsi pas ją ne kartą ir įsigijo net du minėtus aparatus. „Apie ketverius metus mane vargina lėtiniai sinusitai, be to, pradėjo skaudėti klubą ir niekas neranda priežasties. O ši gydytoja Folio metodu esą ištiria visą organizmą ir pataria, kaip gydyti ne simptomus, bet ligos priežastis. Taigi ryžausi nepagailėti 200 litų už konsultaciją – tirtis viską atskirai kainuoja daugiau“, - pasakojo Natalija (vardas pakeistas – DELFI).
Pašnekovės teigimu, diagnostikos aparatas, kuriuo ji buvo tiriama, labai panašus į akupunktūros prietaisą. Vienoje rankoje laikomas metalinis cilindras, kuriame atsiranda skaičiai, o kita ranka duriama prie nagų bukomis metalinėmis adatėlėmis, kurios su aparatu sujungtos laidais. Šis diagnostinis prietaisas pagrįstas elektromagnetine terapija.
Jo kūrėjai teigia, kad mūsų organizmo ląstelėse vykstantys biocheminiai procesai skleidžia tam tikrą elektromagnetinį dažnį. Kiekvienas sveikas organas turi savo dažnio diapazoną. Jei aparatas nustato nuokrypį, galima įtarti ligą. Tokiu pačiu principu vyksta ir gydymas – atstačius tinkamą elektromagnetinį lauką, teigiami procesai vyksta ir organizmo viduje. Skirtingoms ligoms gydyti sukurti skirtingi aparatai. Pavyzdžiui, vieni esą naikina parazitus žarnyne, kiti turi terapinį poveikį ir pan.
„Kai gydytoja pradėjo mane tikrinti, ji iš karto prikibo prie mano skydliaukės. Aš ją patikinau, kad prieš 3 metus tikrinausi – viskas buvo idealu. „Siaubas, kaip gydytojai nieko nepastebėjo? Jūsų skydliaukė seniai visiškai neveikia. Tuoj mes patikrinsime hormonų kiekį. Šito visiškai nėra, o šito? Taip pat nėra. Tuoj patikrinsiu, ar skydliaukėje yra mazgų. Oi, pilna jų, kokie gydytojai Jus tyrė“, - teko išklausyti tokią tiradą. Dabar esą iki gyvenimo pabaigos turėsiu gerti skydliaukės hormonus. Gydytoja tik apgailestavo, kad pasibaigė jos receptų blankai ir ji negalinti man išrašyti recepto, todėl vaistus teks įsigyti pačiai, nebent laukčiau, kol ji atsiųs receptą iš Minsko. Tuo metu net nesusiprotėjau, kad ji negali man siųsti jokių receptų, nes Lietuvoje jie neturėtų galioti“, - sakė Natalija.
Tiriant toliau staigmenos nesiliovė: skrandžio ir žarnyno gleivinė pažeista, ten pilna askaridžių ir kitokių parazitų, kepenys funkcionuoja blogai, šlapimo pūslė silpna, tulžyje – akmenys, inkstuose – taip pat, širdyje ir sąnariuose „sėdi“ auksinis stafilokokas, imuniteto nėra, organizmas daugeliui dalykų alergiškas, ginekologiniai organai taip pat pažeisti chlamidijų – bakterijų, sukeliančių lytiniu keliu plintančią ligą.
„Vienintelis sveikas organas – plaučiai. Ir dar nesergu AIDS. Beje, ši tyrimo dalis buvo anekdotiška: Gydytoja sako: „Dabar ištirsime jus dėl AIDS“. Prieš tai jau buvau paruošta, koks ligų kamuoliukas esu. Kai ji pridėjo adatėles, truko labai ilga pauzė. Iš pradžių buvo linksma, tačiau po kurio laiko – jau nelabai, nes į tą aparatą ji žiūrėjo labai susirūpinusi. Pagaliau pranešė: „Nėra“. Net atsikvėpiau“, - pasakojo Natalija.
Pasak moters, svarbiausia priežastis, dėl kurios toks „sugriuvęs“ jos organizmas, tyrimo metu vis kito. Iš pradžių buvo kalta skydliaukė, po to – parazitai, todėl jai buvo pasiūlyta pirkti 620 dolerių priešparazitį aparatą, galiausiai – chlamidijos.
Moteris bandė susitaikyti su mintimi apie naują gyvenimą su vaistais
„Pirkti siūlytą aparatą atsisakiau, nors mano draugė įsigijusi net du skirtingus aparatus. Mat ši gydytoja ne tik diagnozuoja, bet ir prekiauja tais aparatais. Tiesa, tuomet ji patikino išgydysianti mane ir be aparato. Tiesiog reikės laikytis jos rekomendacijų, o kai kitą kartą ji atvyks į Lietuvą – vėl pasirodyti, kadangi ligų tiek daug, kad gydyti jas galima tik palaipsniui“, - sakė Natalija.
Taigi ji gavo 13 vaistų sąrašą, tarp kurių – ir hormoniniai bei stiprūs priešuždegiminiai vaistai, skiriami tik esant tikrai patvirtintai diagnozei. Jai išrašė skydliaukės hormonus – tiesa, kaip visiškai „neveikiančiai“ skydliauskei dozė buvo parinkta labai nedidelė, taip pat kelių rūšių vaistus nuo kepenų ir inkstų ligų, vaistus nuo skandžio opos, nuo kirmėlių, taip pat vaistą osteoporozei gydyti, stiprų priešuždegiminį vaistą bei tepalą sąnarių skausmui malšinti, purškalą į nosį kvėpavimui palengvinti, kelis antihistamininius vaistus alergijai gydyti, kurie taip pat nėra tokie jau nekalti.
„Man buvo didžiulis šokas. Pagalvojau – prasideda naujas gyvenimas su vaistais, kuriuos tam tikromis valandomis turėsiu gerti nuo ryto iki vakaro. Vos atsibudus ryte, dar lovoje, reikia išgerti vaistų dėl skydliaukės, tada pusvalandį pagulėti, nes jei kelsiuosi, esą galiu nugriūti, ir tęsti gydymą visą dieną. Pagalvojau, kad tapsiu visiškai nuo jų priklausoma. O ką reikės daryti, jei kažkur skubėsiu ar keliausiu?“ - svarstė pašnekovė.
Dalį vaistų, kuriuos rado įprastoje vaistinėje, moteris, dar vis būdama afekto būsenoje įsigijo. Jiems išleido apie 40 litų. Tačiau dauguma gydytojų pasiūlytų vaistų – neregistruoti Lietuvoje, nes neatitinka Europos Sąjungos geros gamybos praktikos reikalavimų. Juos įmanoma įsigyti tik turguje. Kai kurie pasiūlyti preparatai – maisto papildai, kurių mūsų vaistinėse taip pat nėra.
„O štai nuo sinusito pasiūlė nosį ir gerklę skalauti druskos tirpalu, kas seniai visiems žinoma, bei nosies paburkimui mažinti pasiūlė tuos pačius vaistus, kuriuos aš ir taip vartoju. Daugiau patarimų nesulaukiau. Taip pat negavau atsakymo dėl skaudamo klubo – esą gal artritas, nuo kurio vienintelė išeitis – gerti priešuždegiminius vaistus ir tepti tepalais, kai jau labai skauda. Beje, nieko neskyrė nuo chalimidijų, kurios esą visų mano ligų priežastis. Nepasiūlė gydymui nueiti ir pas ginekologą. Kai užklausiau, ar nereikėtų man nueiti pas gydytojus ir pasitikrinti diagnozių, ji tik numojo ranka – esą kam man pas juos vaikščioti“, - aiškino moteris.
Medicininiai tyrimai aparato diagnozės nepatvirtino
Keletą dienų Natalija gėrė nusipirktus vaistus dėl skrandžio opos, tačiau galiausiai susimąstė, ar iš tiesų jai reikalingi vaistai, jei dėl skrandžio veiklos ji neturi jokių skundų? Juolab kad jų informaciniame lapelyje buvo nurodytas platus pašalinių poveikių spektras – nuo pykinimo iki psichikos sutrikimų. Taip pat ji nesiskundžia ir kitų organų veiklų, kurių funkcijų atstatymui jai buvo išrašyti vaistai.
„Labiausiai neramu man buvo dėl skydliaukės, todėl nuėjau pas gydytoją išsitirti hormonų. Už tyrimus susimokėjau pati. Visa tai man kainavo 45 litus. Skydliaukės veiklą užtikrinančių hormonų kiekis mano kraujyje buvo idealus. Taigi kas būtų, jei aš, būdama sveika, pradėčiau gerti hormoninius vaistus?!“ - piktinosi moteris.
Ir iš tiesų, šie vaistai skiriami esant skydliaukės nepakankamumui, o jų perdozavimas gresia širdies veiklos sutrikimais, osteoporoze bei kitomis rimtomis problemomis. Nors vaistai kompensuojami, jų vaistinėse laisvai galima nusipirkti pačiam.
„Buvau prigąsdinta daugybe nebūtų ligų. Suprasčiau, jei gydytoja pasakytų, kad jai įtartinas vienas ar kitas organas, ir patartų jį rimčiau išsitirti. Bet ji sakė, kad pas kitus gydytojus man nereikia. Kepenis aš kaip tik buvau tyrusi prieš 2 mėnesius – kepenų fermentai buvo geri. Mane labai išgąsdino žinia apie auksinį stafilokoką, juk jis labai „piktas“, tačiau šeimos gydytojas vėliau man paaiškino, kad mes visi jį turime, tiesiog jis gali pasireikšti, kai imunitetas nusilpęs“, - pasakojo Natalija.
Moteriai pavyko susigrąžinti pinigus už diagnostiką ir gauti kompensaciją už patirtus nuostolius, tačiau dėl to teko nemažai pakovoti. Ji teigia turinti abejonių, ar ši gydytoja apskritai turi licenziją užsiimti tokia veikla Lietuvoje, ar jai siūlyti aparatai pardavinėjami teisėtai. Dar labiau pašnekovė nustebo sužinojusi, kad ją tyrusi specialistė baigusi akademinę mediciną ir apsigynusi medicinos mokslų daktaro laipsnį.
Ko tradicinė medicina skiriasi nuo netradicinės
veikatingumo ir gyvenimo kokybės centro, kuriame dirbo minėta gydytoja, vadovas, Europos kinų medicinos asociacijos tarybos narys bei Pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys Vitalijus Naumavičius DELFI paaiškino, kad Lietuvoje yra susidaręs žmonių, kurie kasmet kviečiasi šią gydytoją, ratas. Centras tik suteikia patalpas.
„Manau, žmonės ją kviečiasi todėl, kad jos paslaugos pigesnės nei šios srities gydytojų lietuvių, be to, ji yra profesionali gydytoja bei mokslų daktarė. Kai į mūsų centrą atvyksta gydytojas, aš visada patikrinu, kaip jis dirba. Kiek teko stebėti procesą, iš tiesų atliekami tam tikri matavimai, kurie rodo, ar yra organizmo fiziologinių nuokrypių nuo normos. Šiuo atveju visada akcentuoju, kad konsultacijos metu atliekama tik diagnostika Folio metodu, o ne gydymas. Žinoma, ji, kaip profesionali medikė, turi ir savo gydymo metodikas, tačiau aš esu jai pasakęs, kad ji turi išsamiai paaiškinti pacientui, kokį metodą naudoja. Pacientas jo gali ir nesirinkti. Šiuo atveju gydytojas ir pacientas tiesiog nesusikalbėjo. Visgi ši situacija mane nustebino. Tai pirmas atvejis, kai žmogus liko nepatenkintas. Kiek klausiau kitų žmonių, visiems specialistė patiko, diagnostika gan tiksliai atspindėjo, kaip žmonės jautėsi. Buvo žmogus, kuris kasmet sirgdavo bronchitu. Gydytojo patarimai jam padėjo – jis nebeserga“, - tikino pašnekovas.
Kinų medicinos specialistas sutiko, kad vaistus reikia gerti tik tuomet, kai jie iš tiesų reikalingi. „Todėl visada patariu – jeigu jūs konsultavotės su kažkokiu specialistu, kuris jums pasiūlė tam tikrą gydymą, visada pasitarkite su dar vienu ar savo šeimos gydytoju, ką tikrai būtina vartoti, o ko – ne. Ypač jei pasiūlymas kelia abejonių, nesvarbu, koks tai specialistas – poliklinikos, ligoninės medikas, netradicinės medicinos daktaras, šamanas ar ekstrasensas. Viena vertus, jūsų būsena tuo metu galėjo būti stresinė, todėl specialistui susidarė įspūdis, kad yra problema. Kita vertus, trumpo susitikimo metu specialistas galėjo kažko neįvertinti.
Keletą žmonių ši gydytoja tyrė ir iš mano rato, kadangi mums reikėjo patikslinimo. Mat ši metodika leidžia pamatyti sutrikimus, kai dar nėra morfologinių pakitimų. Po to mes susėsdavome su šeimos gydytojais ir aptardavome situaciją, kokios priemonės šiuo metu yra aktualios. Reikia nebijoti diskutuoti, išreikšti savo abejones tiek netradicinės,tiek tradicinės medicinos atstovui. Bėda ta, kad mes neįpratę diskutuoti, nes esame įbauginti. Juk jeigu paklausi įprasto gydytojo, ar tikrai reikia gerti būtent šiuos vaistus, sulauksi pasiūlymo pasirašyti, kad atsisakai gydymo“, - svarstė V. Naumavičius.
Anot pašnekovo, didžiausias Vakarų medicinos pasiekimas – labai geras morfologinių struktūrų pažinimas. Tačiau organizmo pažeidimas morfologinėje struktūroje pasireiškia vėliausiai. Taigi mes fiksuojame, kai liga jau maksimaliai pasireiškusi, o ne tada, kai ji dar formuojasi. Čia ir atsiranda tarpas, kai žmogus jaučia kažkokius simptomus, o gydytojai dar nieko neranda. Nors prieš 50 metų mūsų gydytojai puikiai mokėjo taikyti žmogaus juslėmis paremtus diagnostikos metodus, šiandien klinikinė diagnozė vis labiau remiasi objektyviais tyrimais. O jei tyrimai nerodo kritinių pakitimų, diagnozės nustatyti neįmanoma.
Renkantis netradicinės medicinos specialistą, V. Naumavičius patarė pasiaiškinti, kiek laiko, ko ir kur jis mokėsi, ar turi medicininį arba biologinį išsilavinimą. „Paimkime kad ir paprastą pirtininką. Vienas nuėjo 2-3 kartus su draugais į pirtį ir jau kitus moko. O kitas mokosi pirties meno daug metų ir tikina, kad dar ne viską žino. Man pačiam teko susidurti su kinu, kuris buvo pasiskelbęs kinų masažo specialistu. Kai jo paklausiau, kur jis mokėsi, atsakymas buvo – Kinijoje sunku gyventi, bet Lietuvoje – taip pat. Jis tiesiog tikėjosi, kad čia, kaip kinietis, bus didesnė egzotika“, - sakė pašnekovas.
