Aukoja paprasti žmonės, bet ne verslas
Pasak E. Mėlinauskienės, šeimai, kurioje vėžiu serga vaikas, reikia įvairios pagalbos – tiek finansinės, tiek socialinės, tiek psichologinės. Paprastai vienas šeimos narys netenka darbo, nes turi rūpintis vaiku. Jei šeimoje yra antras mažametis vaikas, jis taip pat nukenčia dėl tėvų dėmesio stokos. Neretai tėvai įkrenta į didelę psichologinę „duobę“, iš kurios be specialistų pagalbos sunku išsikapstyti. Pinigai taip pat tirpsta – jų reikia slaugos priemonėms, geresniam sergančio vaiko maitinimui. Gydantis ambulatoriškai, kartais tenka mokėti ir už tyrimus bei vaistus, kurių ligonių kasos nekompensuoja.
Su skaitytojais konferencijoje bendravusi DELFI viešnia pabrėžė, kad sergant vėžiu, valstybės paramos neužtenka, kadangi ligonių kasos nekompensuoja brangių slaugos priemonių. Taigi teiginys, kad vėžio gydymas mūsų šalyje nemokamas – tik dalis tiesos. Iš tiesų šeimos, kovojančios už savo vaiko gyvybę, ne tik turi atlaikyti didžiulį psichologinį krūvį, bet ir susiduria su finansiniais sunkumais. Būtent todėl ir vyksta įvairiausios labdaros akcijos bei steigiami paramos fondai.
Paklausta, kodėl žmonėms reikia akcijų, paraginimo iš televizijos ekrano, kad jie paaukotų keletą litų tiems, kuriems šių pinigų reikia, pati vėžiu sirgusi fotomenininkė teigė, kad priminti apie tai žmonėms iš tiesų reikia, nes dėl didelio gyvenimo tempo dažnai pamirštame, kad šalia žmonės, kuriems reikalinga pagalba.
„Būtent akcijų metu ir surenkami patys didžiausi pinigai, kurių dėka galime nupirkti reikalingos medicininės aparatūros ar trūkstamų vaistų. Ir tikrai nesutikčiau su teiginiu, kad visuomenė vėžiu sergantiems vaikams skiria kur kas daugiau dėmesio nei sergantiems kitomis ligomis. Štai „Išsipildymo akcija“ renka lėšas neįgaliems vaikams, turintiems įvairių sveikatos problemų. Per metus jokios onkologiniams vaikams skirtos televizinės akcijos nebuvo, išskyrus mūsų fondo vykdomus projektus. Dėl onkologinių ligų prarandame daugiausiai vaikų, tad šiai problemai visgi turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.
Kita vertus, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad onkologinės ligos nepagydomos. Tai nėra tiesa – 80 proc. vaikų pasveiksta. Svarbi ankstyva diagnostika. Taip pat manoma, kad gali padėti tik pinigų aukojimas. Tačiau labai svarbi pagalba dovanojant savo laiką. Taigi pagalbos reikėtų įvairios: pradedant savanoriška veikla, skiriant savo laiką, baigiant finansine parama. Savanoriškoje veikloje mums labai trūksta įvairių sričių specialistų: projektų rašymo, informacinių technologijų, viešinimo“, - teigė DELFI konferencijos viešnia.
Žmonės neprivalo atsiskaityti už panaudotą paramą
DELFI skaitytojams suabejojus kai kurių paramos fondų skaidrumu, E. Mėlinauskienė patarė prieš aukojant pasitikslinti informaciją per pačią organizaciją ar netgi paskambinti į vaiką gydančią įstaigą.
„Rimtai dirbantys fondai visą paramą naudoja tikslingai ir atsakingai. Fondo kreipimasis į visuomenę paprastai būna rimtas. Mūsų fondas kreipiasi tik tada, kai išnagrinėja situaciją, nusprendžia, ar vaikui tikrai tikslinga padėti. Informaciją renkame dirbdami su vaiko šeima ir medikais“, - tikino „Mamų unijos“ vadovė.
Paklausta, kodėl nėra akcentuojama, kad už tiesiogiai į asmeninę sąskaitą gaunamus pinigus gavėjas turi mokėti pajamų mokestį, E. Mėlinauskienė patvirtino, kad iš tiesų – jeigu fizinis asmuo gauna paramą, jis turi sumokėti mokesčius, nes neturi paramos gavėjo statuso. Tačiau jis, skirtingai nei fondas, neprivalo atsiskaityti už panaudotą paramą nei visuomenei, nei valstybei.
