Kovo pabaigoje Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filiale kraujo davusiai moteriai rugpjūtį buvo diagnozuotas ŽIV. Susirūpinta, ar iš jos paimtas ir vėliau šalies gydymo įstaigoms patiektas kraujas nebuvo užkrėstas šiuo virusu. Situacijai ištirti sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sudarė specialią komisiją.
Atlikus pakartotinius tyrimus esą nebuvo nustatyta, kad ligoninėms paskirstytas moters kraujas buvo užkrėstas. Tačiau laikotarpis nuo tada, kai donorė davė kraujo, iki dienos, kai jai buvo diagnozuotas ŽIV, yra trumpas. Todėl gali būti, kad virusas jos organizme jau tūnojo, tačiau jo nebuvo įmanoma aptikti dėl latentinio periodo (nuo infekcijos patekimo į organizmą iki simptomų atsiradimo). Dėl to išlieka tikimybė, kad ir pacientams galėjo būti perpilta užkrėsto kraujo.
Apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atliekamą tyrimą dienraščiui papasakojo vieno kraujo donorystės centro darbuotojas. Donorės kraujas galėjo būti perduotas kelioms šalies ligoninėms. Šaltinio duomenimis, jis buvo perpiltas ir vienam Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) besigydančiam pacientui. Šios ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis tai patvirtino. Jo teigimu, donorės, kuriai vėliau nustatytas didelis AIDS titras, kraujas buvo perpiltas asmenims keliose šalies ligoninėse. "Tai įvyko ne tik mūsų ligoninėje. Mes čia niekuo dėti. Už viską atsakingas kraujo tiekėjas, šiuo atveju - NKC", - pažymėjo V.Janušonis.
Pasak jo, pacientas, kuriam KUL buvo perpiltas minėtos donorės kraujas, jau patikrintas. "Ačiū Dievui, žmogus yra sveikas. Jis patikrintas neseniai ir yra neužsikrėtęs. Tai yra visiškai patikimas rezultatas. Kaip yra kitose ligoninėse, negaliu pasakyti, nes neturiu informacijos", - teigė V.Janušonis.
ŽIV užsikrėtusi kraujo donorė buvo gana aktyvi. Sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio teigimu, pernai ji kraujo davė tris kartus, šiemet - vieną. Būtent dėl pastarąjį kartą kovo 29 dieną duoto kraujo SAM pradėjo tyrimą.
Tačiau viceministras pripažino, kad blogojo scenarijaus tikimybė vis dėlto išlieka. "Latentinis, arba vadinamasis lango, periodas visada yra. Tada jokiais tyrimais neįmanoma nustatyti, yra infekcija ar ne. Tačiau Lietuvoje atliekami ne tik serologiniai, bet ir nukleino rūgščių tyrimai. Jų tikslumas labai ženklus. Labai didelė tikimybė, kad donacijos metu donorė nebuvo viruso nešiotoja", - ramino jis.
Nacionalinis kraujo centras: tiekiamas kraujas saugus ir kokybiškas
Gavus informacijos, kad paskutinį kartą 2012 metų kovo mėnesį atlygintinai kraują davęs donoras galimai yra užsikrėtęs ŽIV, buvo atlikti pakartotiniai keturių paskutinių šio donoro donacijų tyrimai.
Iš VšĮ Nacionaliniame kraujo centre išsaugotų šio donoro kraujo bandinių pakartotinai buvo atlikti nukleino rūgščių tyrimai dėl ŽIV -1, hepatito B ir hepatito C virusų individualiame mėginyje.
Pakartotinų tyrimų rezultatai buvo neigiami, kaip ir pirminiai rezultatai, informuoja Nacionalinis kraujo centras. Todėl, anors centros pranešimo spaudai, galima drąsiai teigti, jog šis donoras užsikrėtė vėliau, nei davė kraujo.
Iš šio donoro kraujo pagaminti kraujo komponentai, kurie nebuvo išduoti į gydymo įstaigas, LR teisės aktų nustatyta tvarka - nurašyti ir sunaikinti.
