Taip yra todėl, kad jis organizme didina uždegiminių molekulių, kurios gali paversti ląsteles vėžinėmis ir prisidėti prie kraujagyslių užkalkėjimo, kiekį, rašo dailymail.co.uk.
Maža to, streso hormonai gali slopinti mūsų imuninės sistemos ląsteles, mažindami mūsų atsparumą infekcijoms.
Tačiau dabar pasirodė naujų įrodymų, kad trumpalaikis stresas gali būti naudingas sveikatai, atremdamas infekcijas, padėdamas užgyti žaizdoms ir paspartindamas atsigavimą po operacijų.
Pasigirdo net nuomonių, jog streso hormonų injekcijomis galima padėti žmonėms pasveikti nuo ligų.
Jungtinių Valstijų Stanfordo universiteto mokslininkai, tyrinėjantys teigiamą streso poveikį, tvirtina, kad tokios injekcijos gali duoti naudos tiems žmonėms, kurie ruošiasi operacijai arba ką tik buvo paskiepyti. Tokiu atveju, jų teigimu, streso hormonai sustiprina imuninės sistemos atsaką.
2009 metais per svarbų tyrimą Stanfordo mokslininkų komanda parodė, kad stresas padeda greičiau atsigauti pooperaciniu periodu.
Jie tyrė 57 pacientus, kuriems turėjo būti atliktos kelio sąnario kremzlių operacijos.
Kelios dienos prieš operaciją mokslininkai ištyrė pacientų kraują ir išmatavo, kiek imuninių ląstelių cirkuliavo jų organizmuose.
Šią procedūrą jie pakartojo likus vos kelioms minutėms iki bendros anestezijos.
Mokslininkai galėjo nustatyti, kurių pacientų organizmuose dėl streso prieš operaciją padaugėjo imuninės sistemos ląstelių.
Kitais metais jie ištyrė, kurie pacientai atsigavo greičiausiai.
Rezultatai, paskelbti žurnale „Journal of Bone and Joint Surgery“, parodė, kad pacientai, jautę didžiausią stresą ir turėję daugiausia imuninių ląstelių, atsigavo greičiau, jautė mažiau skausmo, geriau judino kelio sąnarį ir buvo mobilesni.
Savo naujausiam tyrime Stanforfo komandai pavyko tiksliai parodyti, kaip stresas sustiprina imuninę sistemą.
Mokslininkai dažnai tirdavo žiurkių kraują, taip sukeldami joms stresą.
Jie stebėjo, kaip kraujyje keičiasi trijų hormonų (norepinefrino, epinefrino ir kortizolio), kurie išsiskiria, kai smegenys jaučia pavojų, kiekis.
Jie nustatė, kad pajutus pavojų, žiurkių smegenys iš karto paliepia išskirti šiuos hormonus tikslia tvarka – pirmiausia norepinefriną, po to – epinefriną ir galiausiai - kortizolį.
Pasirodė, kad kiekvienas hormonas atlieka tam tikrą vaidmenį paskirstydamas imunines ląsteles po skirtingas kūno dalis ir taip paruošia organizmą galimai atakai.
Norepinefrinas, pavyzdžiui, ląsteles mobilizuodavo kraujotakos sistemoje, o epinefrinas – odoje, kad jos suteiktų geresnę apsaugą sužeidimų atveju.
