Atsako gydytojas ortopedas Gintaras Kušleika:
Lietuvoje septynis gyventojus iš dešimties kamuoja įvairaus laipsnio plokščiapėdystė. Neretai ji pasireiškia dar vaikystėje. Visi vaikai be išimties gimsta turėdami natūraliai plokščias pėdas, kurios ilgainiui formuojasi ir tampa išgaubtos. Avint netinkamą avalynę, esant mažam fiziniam aktyvumui ar dėl kitų priežasčių pėdų skliautai gali nesusiformuoti ir pėdos likti plokščios.
Natūraliai žmogaus pėdos yra išgaubtos formos – tai suteikia kūnui papildomą amortizaciją, kuri lemia mažesnę apkrovą judėjime dalyvaujantiems raiščiams, raumenims bei sąnariams. Išsivysčius plokščiapėdystei, judėjimas tampa varginantis, dėl pėdų deformacijos gali atsirasti pėdų skausmų, po didesnio fizinio krūvio pradeda skaudėti kojas, nugarą, vėliau gali išsivystyti sąnarių artrozė. Apie 95 proc. atvejų plokščiapėdystė įgyjama.
Maždaug iki antrųjų gyvenimo metų vaikų pėdos būna visiškai plokščios, o pėdų skliautai galutinai susiformuoja iki 6–7 metų. Vaikui pradėjus vaikščioti būtina pasirūpinti tinkama avalyne, kuri tolygiai paskirsto krūvį bei padeda išlaikyti taisyklingą pėdų padėtį. Taip pat reikėtų stiprinti vaikų pėdų ir blauzdų raumenis, skatinant juos plaukioti, slidinėti bei kuo dažniau vaikščioti basomis po nelygų paviršių.
