Taigi galima teigti, jog agresyvūs, karštakošiai asmenys labiau rizikuoja savo sveikata.

Specialistai nustatė, jog vadinamosios A tipo asmenybės – priešiškai nusiteikę, agresyvūs, nekantrūs ir karštakošiai asmenys – net du kartus labiau rizikuoja būti pakirsti insulto nei ramesnio būdo žmonės.
Mokslininkai iš Ispanijos palygino 150 suaugusių žmonių, patyrusių insultą, ir atsitiktine tvarka atrinktų 300 sveikų žmonių sveikatos būklę. Vidutinis tiriamųjų amžius – 54 metai.

Chroniško streso lygis buvo vertinamas atsižvelgiant į tokius simptomus kaip pyktis ir depresija, bendra savijauta ir dažniausiai pasitaikantys elgsenos modeliai.

Chroniškas stresas siejamas su padidinta insulto, kiekvienais metais pražudančio 67 tūkst. britų, rizika, o asmeninės savybės tam turi lemiamą įtaką.

Biologiniai rizikos veiksniai, tokie kaip diabetas, padidintas kraujospūdis ir per didelis cholesterolio kiekis, taip pat buvo tiriami. Specialistai nepamiršo ir kofeino bei alkoholio. Taip pat atsižvelgta, ar tiriamasis asmuo turėjo antrąją pusę ir darbą.

Tyrimas, kurio išvados skelbiamos žurnale „Journal of Neurology, Neuro-surgery and Psychiatry“, atskleidė, jog asmenys, surinkę daug taškų streso lentelėje (priklausantys A asmenybės tipui) savo elgesiu padvigubina insulto riziką.

Tiek pat insulto riziką padidina ir rūkymas.

Taigi agresyvios, stresą nuolat patiriančios asmenybės itin rizikuoja patirti insultą – nepriklausomai nuo lyties ir gyvenimo būdo.

Insultą net keturis kartus labiau rizikuoja patirti žmonės, gyvenime susidūrę su sunkia emocine trauma – pavyzdžiui, netekę artimo žmogaus.

Madrido San Carloso universitetinės ligoninės neurologas, mokslų daktaras Antonio Egido teigia: „Elgesio modeliai atskleidžia žmogaus galimybes prisitaikyti prie streso. Nustatėme, jog agresyvesni ir konkuruoti labiau linkę žmonės net 2,2 karto padidina insulto riziką lyginant su kontroline grupe. Lyties įtakos mūsų atradimui neįžvelgėme“.

Specialisto teigimu, insultas – viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje: „Psichologinių veiksnių (tokių kaip stresas) prevencija gali tapti vienu iš insulto prevencijos būdų“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)