Kodėl kartais sapnuojame nuostabias vietas, o kartais – nuožmius persekiotojus

- Kuo žmogui yra svarbūs sapnai? Ar kažkas mumyse pasikeistų, jei nesapnuotume?

- Sapnai atlieka tam tikras funkcijas. Viena pagrindinių sapno funkcijų – informacijos saugojimas. Mat informacija, kurią gauname per dieną, turi sugulti į jau esamos informacijos tinklą. Tai ir vyksta sapnavimo metu.

Ne mažiau svarbi ir kompensacinė, anksčiau vadinta noro išsipildymo, funkcija. Kitaip tariant, sapne žmogus gali patirti tai, ko jam trūksta realiame gyvenime, pavyzdžiui, artimą ryšį su kažkuo, spalvingus įvykius, keliones. Jeigu žmogus labai sutrikęs, išsibarstęs, jis gali sapnuoti labai vienijančius, jungiančius simbolius – pavyzdžiui, save aptinka labai gražiame sode, prie vandens telkinio ar bažnyčios. Po tokių sapnų žmogus jaučiasi geriau, ir net jeigu jų neatsimena – sapnas vis tiek atlieka savo darbą. Taigi kompensacinių sapnų metu psichika užsiima savireguliacija.

Kartais žmonės sapnuoja labai stiprius sapnus – šventuosius, dvasinius mokytojus, religines figūras, kurios jiems kažką pasako labai tiesiogiai. Pavyzdžiui, liepiama kažko pasisaugoti. Susitikimas su dieviškąja figūra gali būti toks sukrečiantis, kad jis savaime transformuoja žmogų. Pastarasis pradeda šiek tiek kitaip žiūrėti į save, į pasaulį. Tai vadinamieji didieji sapnai, kurie pakylėja. Jie yra labai reti, visgi man tenka apie juos girdėti.

- Ką mums signalizuoja sapnai, kai sapnuojame mirusius žmones?

- Tokius sapnus pasakojant dažnai girdi kraštotyros ekspedicijų dalyviai. Galbūt todėl, kad šie sapnai labiau įsimintini, nekasdieniški. Mirusysis taip pat neretai įspėja, sulaiko nuo kažkokių veiksmų, kartais prašo kažko sau – pavyzdžiui, kad nebeverktų dėl jo arba kad jam reikia kažkokios pagalbos. Religinės pasaulėžiūros žmogus dažnai tokius sapnus priima tiesiogiai – mirusysis ir atkeliavo į sapną. Šiuolaikiniai mokslininkai sako, kad čia veikia mūsų pasąmonė, kurioje gyvena visa mūsų patirtis ir atmintis. Mūsų psichika yra kur kas platesnė nei galima aprėpti racionaliu protu, juk mes turime tam tikras nuojautas, o sapnuose, vizijose visai išsitrina įprastos laiko ir erdvės ribos.

Elona Ilgiuvienė
Deja, kasdienybėje esame labai nutolę nuo savo vidinės išminties. Mes, šiuolaikiniai žmonės, labai racionalūs, bet kartais protas nepadeda, jaučiamės pasimetę. Todėl mums reikia, kad kažkas bent per sapnus pasakytų, kaip elgtis. O kuo labiausiai tikime? Savo artimaisiais. Gal todėl mūsų vidinė išmintis ir pasirodo artimo žmogaus pavidalu. Ar verta jų paklausyti? Vienareikšmio atsakymo nėra, tačiau žmonės paprastai taip ir daro.

- Kokie dažniausi šiuolaikinio žmogaus sapnų motyvai?

- Skirtingi autoriai akcentuoja skirtingus motyvus, tačiau dažnas yra kelionės, skridimo, kritimo motyvas. Dažni ir vadinamieji nerimo sapnai – kai žmogus bėga, o jį kažkas persekioja. Iš klientų dažnai girdžiu apie tai, kad vyksta kova, karas, kad žmogus yra prie vandens, jis važiuoja automobiliu ar tiesiog sėdi jame. Neretai žmonės pasakoja, kad automobilis lekia nevaldomas ar jį sunku suvaldyti. Automobilio sapnai dažnai nurodo kaip mes tvarkomės su savo gyvenimu, savo energija, kaip mūsų „Aš“ sugeba ją suvaldyti. Galbūt šis motyvas mano praktikoje dažnas todėl, kad dirbu su žmonėmis, kurie turi problemų savo gyvenime, bet ir sapnų seminaruose teko girdėti tokių pasakojimų.

Kasdieniai sapnai paprastai byloja apie emocinį žmogaus gyvenimą. Jei sapne yra chaosas – tikėtina, kad chaosas ir žmogaus emocijų, santykių pasaulyje. Beje, per naktį mes susapnuojame mažiausiai penkis sapnus. Sapnai gali būti nesusiję vienas su kitu, bet gali išsivystyti ir į sapnų seriją. Kaip minėjau, jie būna kompensaciniai arba pratęsia, kas realiai vyksta gyvenime. Ypač tai būdinga vakariniams sapnams. Kartais žmones tai labai vargina. Atidirbę dieną jie nebenori toliau dirbti ir naktį. Tuo tarpu rytiniai sapnai labiau nukreipti į ateitį, tarsi pasąmonė ruoštųsi dienai.

Neretai sapnai įspėja apie artėjančią mirtį

- Pastaruoju metu labai populiaru kalbėti apie sapnų valdymo metodikas. Kiek tai iš tiesų įmanoma?

- Žmonės mėgsta tai daryti, pavyzdžiui, bando sapnus užprogramuoti. Tačiau rezultatas gali būti priešingas: kai pradedame diktuoti savo pasąmonei, ji ima priešintis. Geras ryšys su pasąmone nereiškia, kad galime ją eksploatuoti. Deja, mes pernelyg pripratę viskuo naudotis – naudojamės netgi kitais žmonėmis, jie mums atlieka tam tikras funkcijas. Lygiai tą patį santykį kuriame ir su savimi, stengiamės maksimaliai išgręžti savo smegenų galimybes, būti kuo produktyvesni, bandome išnaudoti miego valandas – mokytis kalbos miego metu, išmokti miegoti kuo trumpiau. Tačiau psichika tokiu atveju nebegauna galimybės savireguliuotis. O tai vienas iš pagrindinių mechanizmų, kad mes jaustumės sveiki psichologiškai.

- Vienas iš sapnų valdymo metodikų tikslų – nuspėti ateitį. Kaip suprasti, kad sapnas iš tiesų ją pranašauja?

- Negali psichologas paneigti to, kas realiai vyksta. Daug kartų man teko apie tai girdėti, kadangi net ir šiais laikais yra žmonių, turinčių labai išvystytą intuiciją. Anksčiau sakydavo, kad tai ypatingi žmonės, turintys gerą ryšį su dievų pasauliu, kurį dabar mes vadiname pasąmone. Būtent jie tapdavo genties šamanais, žyniais, nors iš graikiškosios tradicijos žinome Kasandrą, kurios pranašysčių nebuvo klausoma, kad ir kokios jos buvo tikslios. Beje, visai neseniai mano sapnų seminare lankėsi eilinė paprastą darbą dirbanti moteris, kuri mato labai ryškius pranašiškus sapnus tiek apie savo draugus, tiek apie save.

Kitas dalykas, kad pranašiški sapnai dažniausiai byloja simboliais. Retai kada žinia būna tiesmuka. Pavyzdžiui, kai man teko rinktis, kurią psichologijos kryptį studijuoti, susapnavau, kad iškeliavau pasiėmusi du s1siuvinius – klinikinės psichologijos ir psichologinio konsultavimo. Eidama sapne per pelkę, išgirdau balsą, kuris sakė: „Remkis į gailius“. Viena pagrindinių dėstytojų universitete tuo metu buvo Danutė Gailienė, šiuo metu jau profesorė, bet ir tada didžiulis klinikinės psichologijos autoritetas. Taigi supratau gavusi aiškią nuorodą, kad turiu stoti į klinikinę psichologiją. Žinoma, sunku pasakyti – tai buvo pranašystė ar mano vidinius polinkius nusakantis sapnas.

Neseniai teko skaityti apie mirtina liga sirgusio, bet tuo netikėjusio žmogaus sapnus, visą jų seriją likus keliems mėnesiams iki mirties. Kartą jis susapnavo, kad sugedo jo kompiuteris, tačiau net ir pakeitus detales jis neveikė; po kurio laiko sapne regėjo scenoje ratu šokančias merginas, į kurias žiūrėdamas jautė begalinę palaimą. Šiuolaikiniam žmogui kompiuterį nesunku sutapatinti su smegenimis, psichika, tuo tarpu sielą sapnuose ir mene dažnai įkūnija jaunos merginos vaizdinys. Šokis ratu – tarsi sielos išsilaisvinimas, sielos sąlytis su amžinybe, begalybe. Abu šie sapnai papildė vienas kitą ir nurodė artėjančią šio žmogaus gyvenimo pabaigą. Dar viename sapne jis automobiliu skriejo namo vamzdžiais, niekaip negalėdamas sustoti, o tolumoje regėjo šviesą. Tai labai universalus priešmirtinis motyvas, kurį susapnavus žmogui jau yra apie ką pamąstyti.

Kita vertus, jei žmogus sapnuoja savo mirtį, tai nereiškia, kad jis būtinai greitai mirs. Tai labiau žinia apie vieno etapo pabaigą ir naują pradžią, perėjimą, transformaciją. Pastebėta, kad prie mirties esantys žmonės sapnuoja vestuvių, išėjimo į kelionę, grįžimo namo motyvus, tarsi pasąmonė siųstų žinią, kad su mirtimi niekas nesibaigia. Labai noriu pabrėžti, kad bandydami suprasti sapnus, privalome atsižvelgti į asmeninį žmogaus gyvenimo kontekstą, jokiu būdu negalime aklai taikyti sau sapnininkų ar net simbolių žodynų pateikiamas reikšmes.

Erotiniai sapnai su seksu dažnai neturi nieko bendra

- Ar dažni sapnuose erotiniai motyvai?

Miegas
- Iš esmės jie nėra labai dažni ir dažnai neturi nieko bendra su erotika. Tiesa, klasikinės psichoanalizės atstovai teigia, kad erotiniai sapnai tarsi išpildo erotinio artumo, kurio žmogui trūksta arba kuris yra draudžiamas, troškimą. Pavyzdžiui, realybėje pasimylėti su svetimu vyru negalima, o sapne viskas įmanoma. Visgi egzistuoja ir kitas aspektas – pasąmonė panaudoja akto vaizdinį, kad parodytų didžiausią įmanomą artumą. Šiais laikais dažnai mums trūksta ne sekso, o artimo emocinio ryšio, labai intymaus atsivėrimo vienas kitam, visiško atsidavimo. Erotinė scena simboliškai perteikia tokį artumą.

Kartais paauglės sapnuoja sueitį su savo tėvu. Galima šį vaizdinį aiškinti taip, kad jos nori ištrūkti iš savo motinos pasaulio, ilgisi gilesnio ryšio su vyriškuoju pasauliu. Pagaliau tai gali reikšti, kad merginai reikia emocinio ryšio su asmeniniu tėvu, nes tik jį turėdama gali jaustis pilnavertė, pasitikėti savimi. Kita vertus, sapnai, kuriuose žmogus smurtauja ar žudo savo tėvus, gali reikšti, kad turi susikaupusio pykčio jų atžvilgiu, arba, atvirkščiai, ryšys su tėvais toks stiprus, kad žmogui reikia iš jo išsilaisvinti. Tai jis simboliškai atlieka sapne. Procesas vyksta giliai pasąmonėje, todėl kartais labai sunku psichologiškai iš tiesų atsiskirti nuo savo tėvų. Pas mane ateina žmonės nuo 20 iki 50 metų, kurie vis dar kovoja su savo gilia priklausomybe nuo motinos ar tėvo, kurios jie sąmoningai net nesuvokia, bet kartoja tą patį ryšio modelį savo šeimoje.

Nuo ko priklauso, kokie vyrai tampa erotinių moters sapnų veikėjais?

- Erotiniai motyvai gali išreikšti ir santykį su vyriškuoju moters psichikos aspektu. Kai moteris ateina turėdama daug emocinių problemų, graužaties, jos sapnuose vyrai gali pasirodyti persekiotojų pavidalu. Vėliau, kai terapija įsibėgėja, sapnuose vyrų pavidalai keičiasi, jie tampa švelnesni, labiau kviečiantys, gali atsirasti ir erotinių motyvų. Kitaip tariant, teigiamas seksualinis kontaktas liudija, kad moters viduje atsirado daugiau darnos, kad sustiprėjo ir jos vyriškoji pusė, susijusi su mokėjimu siekti tikslo, disciplina, ryžtingumu, racionaliu protu, t. y. su visomis tomis savybėmis, kurios tradiciškai siejamos su vyrišku pradu.

Beje, moterys gali sapnuoti erotinius sapnus ir su moteriškomis figūromis – tiek savo amžiaus, tiek su vyresnio amžiaus moterimis. Tai rodo motiniško glėbio ilgesį. Taip pat galima traktuoti vyrų sapnus, kuriuose jie mylisi su vyresnio amžiaus moterimis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (176)