Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos skyrius. Visi šio skyriaus gydytojai dirba ne mažiau kaip pusantro etato ir didesniais krūviais. Kas trečią parą medikai apsigyvena ligoninėse, mat per mėnesį išpuola devyni ar dešimt naktinių budėjimų, tai yra kas trys dienos be poilsio po pusantros paros. Dar reikėtų priskaičiuoti darbą švenčių dienomis.
Viena šiame skyriuje dirbanti gydytoja važinėja iš Kuršėnų. Kuršėnų ligoninėje ji dirba skyriaus vedėja visu etatu, o Šiauliuose dar turi pusę etato. Šiauliškiame jos darbo grafike sausio mėnesį pažymėti penki naktiniai budėjimai.
Šiaulių ligoninės aukštos kvalifikacijos gydytojų atlyginimai, atskaičius mokesčius, vidutiniškai yra 600-800 litų. Dirbantieji pusantro etato uždirba apie 1200 litų į rankas.
"Tarp gydytojų paplitęs posakis: už etatą nėra ko valgyti, o už pusantro etato nėra kada valgyti. Gydytojai tarsi lenktyniauja patys su savimi: kas ilgiau išlaikys", - sako Mindaugas Sidaravičius, vaikų chirurgas. Jo teigimu, leisdama dirbti po pusantro etato, valdžia medikams įteikia virvę.
Anot dvidešimt šešerių metų darbo stažą turinčio vaikų chirurgo, medicinoje nuo sovietmečio niekas nepasikeitė. Ir tada, ir dabar medikai buvo kviečiami aukotis bei maitinami pažadais apie šviesią ateitį, kiekviename žingsnyje primenant: jūs davėte priesaiką.
"Priėjome iki to, kad mums liko tik pareigos, o teisių praktiškai jokių. Kolegoms trinka širdies ritmas, kraujospūdis, vystosi onkologiniai susirgimai. Mes mokome žmones tausoti savo sveikatą, tačiau patys nebeturime, kada skirti jai dėmesio. Esame kaip žvakės, kurios dega ir tirpsta."
Apie trisdešimt metų kasdien operuojantis gydytojas įtampos atsikratyti negali. Po kiekvienos operacijos, nusivilkus operacinės kostiumą, kūnas būna šlapias.
Šiauliečiai medikai nebesiryžta tvirtinti, kad jie turi galimybes teikti kokybiškas paslaugas. Pervargus sunkiau koncentruotis ir bendraujant su ligoniais, ir darant išvadas.
"Pamatytumėte mano raštą prasidedant darbo dienai ir jai baigiantis. Kartais po naktinių budėjimų kolegos sako: čia kaip girto žmogaus rašyta", - nelinksmai juokauja M. Sidaravičius.
Budėjimai naktimis yra privalomi, tačiau dirbantiems daugiau negu vienu etatu įstatymo numatytos lengvatos, pavyzdžiui, išeiginė po budėjimo nakties, nepriklauso. Ilsėtis neįmanoma, nes kažkas turėtų dirbti papildomai.
Daug dirbantys gydytojai - apsimoka
Alfonsas Andrulis, II kardiologijos skyriaus vedėjas, peržvelgęs etatų sąrašą, patvirtino: jo skyriuje nėra nė vieno specialisto, kuris pagrindinėse pareigose dirbtų mažiau negu pusantro etato krūviu. Vieni gydytojai papildomai dirba Konsultacinėje poliklinikoje, kiti atlieka echoskopijas arba uždarbiauja privačiose klinikose.
Rankose laikydamas atlyginimo lapelį, kardiologas neslėpė: jo, skyriaus vedėjo, dar ketvirčiu etato dirbančio ir Konsultacinėje poliklinikoje, atlyginimas 1079 litai per mėnesį. Aukštos kvalifikacijos gydytojo darbo stažas - trisdešimt dveji metai. Jo žmona kardiologė Danutė Andrulienė už etatą, atskaičius mokesčius, uždirba 755 litus.
Pasak D. Andrulienės, gydytojai vis labiau nusivilia savo profesija, o entuziazmas blėsta. Ypač žeidžia valdžios nepagarba jų profesijai. Medikus slegia ir tai, kad profesinę veiklą užgožia daug popierizmo, kurio nauji įstatymai vis padaugina.
"Bręsta rimta krizė. Teisingiau būtų, kad ligoniai, o ne gydytojai streikuotų, nes dėl tokios situacijos pirmiausia kenčia jie", - sakė D. Andrulienė.
Pasak medikų, valdžiai naudinga aukštos kvalifikacijos specialistus laikyti ant trumpos virvutės. Todėl ir siekiama, kad gydytojai kuo daugiau dirbtų. Šią situaciją chirurgas M. Sidaravičius vaizdžiai iliustruoja pavyzdžiais: jei, gaudami normalius atlyginimus, Vaikų chirurgijos skyriuje visi gydytojai dirbtų vienu etatu, skyriuje pritrūktų trijų specialistų, o šiuo metu dirbantys medikai nebegalėtų užtikrinti būtinosios pagalbos.
Dabar vienu šūviu paklojami du zuikiai: gydytojai dirba po pusantro etato, sutaupoma lėšų, o rezultatas - tas pats. Į gydytojų būklę bei jų gebėjimą pervargus teikti kokybiškas paslaugas nesigilinama. Juo labiau kad, pasak medikų, sėdintys valdžioje su tokiomis problemomis nesusiduria, mat ir šiais laikais tebegyvuoja vadinamoji telefoninė teisė.
Yra kategorija žmonių, kuriems aukščiausiojo lygio medikų pagalba privalo būti teikiama bet kuriuo metu. Jie nemoka už vaistus, nelaukia eilėse. Pakanka telefono skambučio.
Kritiška padėtis
Su Rolandu Burkausku, Šiaulių ligoninėje dirbančiu chirurgu, Šiaulių gydytojų sąjungos prezidentu, sunkiai pavyko susitarti dėl pokalbio. Ne dėl to, kad gydytojas būtų nenorėjęs kalbėtis. Dviem su puse etato dirbantis medikas vis prašė palaukti ir kažkur skubėdavo sausakimšais nuo pacientų ligoninės koridoriais. Dienos metu gydytojui taip ir nepavyko rasti laisvo pusvalandžio savo darbotvarkėje.
Vieną ir ketvirtadalį etato gydytojas dirba Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriuje. Dar apie pusę etato - tame pačiame skyriuje dienomis ir naktinių budėjimų metu atlieka echoskopijas. Plius - ketvirtis etato "Lyros" šeimos gydytojų centre. Ir dar ketvirtis etato "Valerijono" vaistinėje, kurioje konsultuoja kaip privatus chirurgas.
Sudėtingas operacijas atliekančio gydytojo bendras mėnesio atlyginimas nesiekia 2000 litų. Bet kito kelio šeimos vyrui nėra.
Šiauliuose tarp medikų populiarėja ne tik užsienio, bet ir vadinamoji vietinė migracija. Trūkstant specialistų, gydytojai pagal sutartis keliasi dirbti į rajonus. Ten jiems žadamas dvigubas, trigubas atlyginimas. Pasilikusiems krūviai dar labiau didėja.
R. Burkauskas sako, jog stebuklų nėra ir privačioje medicinoje, nes kabineto įranga ir reklama kainuoja labai brangiai.
Pasak R. Burkausko, šioje situacijoje meškos paslaugą teikia ir įsigalėjęs mediko kyšininko įvaizdis. Atseit neverta didinti atlyginimų, nes medikai ir taip apipilti kyšiais. Tuo valdžia tarsi pasiteisina, o atlyginimo didinimo problema perkeliama ant pacientų pečių.
"Kaip ir visose srityse, yra kyšius imančių medikų, bet tokių mažuma. Be to, dauguma žmonių neturi tų pinigų, kuriais užverstų medikus", - sakė R. Burkauskas.
R. Burkauskui - trisdešimt devyneri. Jis vienas jauniausių Šiaulių ligoninės gydytojų. Medicinos studijas baigę specialistai dažniausiai nebesirenka gydytojo darbo.
Medikų netenkina valdžios pažadas padidinti atlyginimus dešimčia procentų. Jie įsitikinę, kad padėtį galima išjudinti tik streikais.
Ant R. Burkausko stalo - kreipimaisi į Prezidentą, Seimo Pirmininką, Vyriausybę, kuriuos pasirašo sveikatos apsaugos organizacijų pirmininkai. Vienas iš pagrindinių gydytojų reikalavimų - padidinti atlyginimus.
Pinigų turi rastis: įstatymu patvirtinta medicinai skirti 5 procentus nuo bendrojo vidaus produkto vertės.