62 metų A.Šeferis dirbo metalų konstrukcijų gamybos bendrovėje „Argo Ekspresas” direktoriaus pavaduotoju. Sėdęs į tarnybinį automobilį „Volkswagen Caddy” jis išvažiavo darbo reikalais ir nebegrįžo.
Nelaimė įvyko Gargždų priemiestyje. Sustojus vairuotojo širdžiai jo koja liko ant greičio paminos.
Nevaldomas automobilis dar riedėjo maždaug puskilometrį – iššoko į priešpriešinio eismo juostą, įveikė kelio sankasą, važiavo pievomis ir arimais, kol atsirėmė į elektros stulpą.
Didesnių nelaimių pavyko išvengti tiktai todėl, kad kelyje tuo metu nebuvo nei kitų mašinų, nei žmonių.
„Su mama dažnai kalbėdavomės telefonu. Ji vis nerimavo dėl savo vyro, mūsų patėvio, savijautos. Jie kartu gyveno jau 30 metų. Mama sakė, kad pavasarį patėvis pradėjo kosėti, ir tas kosulys niekaip nepraeina. Anksčiau sveikatos problemų neturėjęs vyras sakydavo, kad jam skauda krūtinę”, – pasakojo į patėvio laidotuves iš Ispanijos atvažiavusi ir nuo patirtų išgyvenimų pasiligojusios motinos prižiūrėti likusi Rasa Nikolajenkova.
Pirmą kartą atvykę medikai padarė kardiogramą, apžiūrėjo ir išklausinėjo ligonį ir nusprendė, kad jam – bronchitas ir gali gydytis namie. Bet išrašyti vaistai nieko nepagelbėjo. Vyras kosėjo ir toliau vis graibstė ranka krūtinę ties širdimi.
„Buvome priblokšti, kai atlikus tyrimus gavome specialistų išvadą – patėvis mirė patyręs komplikaciją po ūmaus miokardo infarkto. Atlikus skrodimą paaiškėjo, kad vieną lengvesnį infarktą jis jau buvo atlaikęs – tai liudijo likęs randelis“, – stebėjosi R.Nikolajenkova.
