Pernai vien Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėjo 95 skundus, o 2005-aisiais tokių atvejų buvo 49, rašo "Lietuvos rytas".
Gydymo įstaigos irgi sulaukia kelis kartus daugiau civilinių ir baudžiamųjų bylų, nors medikų kaltės įrodymas – sunkus darbas, nes pagrindinius įrodymus pateikia patys gydytojai.
Lietuvos gydytojų sąjungos ir Mykolo Romerio universiteto atliktas tyrimas rodo, kad baimindamiesi teisinio persekiojimo medikai imasi nebūdingų priemonių – skiria nebūtinus papildomus tyrimus, vengia pacientų, kurie serga sudėtingomis, pavojingomis ligomis, arba siunčia juos pas kitą specialistą.
"Kad teismas priteistų žalos atlyginimą, pacientas privalo įrodyti jam padarytą žalą, neteisėtus gydytojo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp mediko veiksmų ir kilusios žalos. Gydytojo kaltė yra pripažįstama teisėtai patikima, ir ją turi pareigą paneigti jis pats", - sako teisininkas Vytautas Birmontas.
Anot jo, sumažinti bylinėjimosi teismuose išlaidas ir panaikinti priešpriešą tarp pacientų ir gydytojų būtų galima pakeitus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.
"Prancūzijoje įteisinta kitokia sistema, vadinamoji mišri. Jos esmė – pacientams būtina įrodyti neteisėtus sveikatos sistemos darbuotojo veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą tik tais atvejais, kai dėl patirtos žalos paciento darbingumas sumažėjo daugiau kaip 25 procentais. Kitais atvejais užtenka įrodyti, kad žalos buvo galima išvengti. Šiuo keliu galėtų eiti ir Lietuvos įstatymų leidėjai", - teigė teisininkas.