Pavyzdžiui, jei žmonės nustotų rūkyti, sureguliuotų savo kraujospūdį ir kontroliuotų svorį, per 50 metų Lietuvoje mirties išvengtų 14 757 vyrai ir 2610 moterų. Taip pat apskaičiuota, kad vyrams pavyktų laimėti daugiau nei 137 tūkst. gyvenimo metų, moterims – daugiau nei 24 tūkst.
Tyrimui pasirinkti 3 rizikos veiksniai – rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir antsvoris
Daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų didžiausia sveikatos problema yra lėtinės neinfekcinės ligos: širdies ir kraujagyslių, onkologiniai susirgimai, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, nutukimas ir kitos. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė 55,3 proc. visų mirčių, nuo piktybinių navikų – 19,3 proc. Didžiausią poveikį joms atsirasti turi 7 rizikos veiksniai: padidėjęs arterinis kraujospūdis, tabako bei alkoholinių gėrimų vartojimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, antsvoris, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad rūkymas kasmet pasaulyje nulemia 6,5 milijono mirčių.
Anot specialistų, panaikinus rizikos veiksnius, galima būtų sumažinti ir lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą. „Kad tai gali būti pasiekta, akivaizdžiai parodė Suomijos patirtis, kuri, keletą dešimtmečių aktyviai įgyvendindama sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos programas, pakeitė šalies žmonių gyvenseną ir sumažino mirtingumą nuo šių ligų, ypač nuo išeminės širdies ligos“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos mokslininkai Apolinaras Zaborskis ir Jurgita Buivydienė.
Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“ pasirodžiusioje studijoje autoriai pabandė matematiškai sumodeliuoti gyventojų sveikatos rodiklių pokyčius, jei prevencijos priemonėmis pavyktų sumažinti minėtų rizikos veiksnių paplitimą. Juos pirmiausiai domino tokie atvejai, kai rizikos veiksnių pavyktų išvengti nuo vaikystės.
„Modeliuojant situaciją buvo pasirinkti trys bendrieji rizikos veiksniai: rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir antsvoris. Gausi epidemiologinių tyrimų medžiaga rodo, kad šie veiksniai skatina labai išplitusių lėtinių neinfekcinių ligų (išeminės širdies ligos, insulto, plaučių ir krūties vėžio bei lėtinių kvėpavimo sistemos ligų) išsivystymą“, - teigė autoriai.
Per 50 metų mirties išvengtų 14 757 vyrai ir 2610 moterų
Kad būtų su kuo palyginti, remiantis šalies gyventojų demografine būkle ir bendrųjų rizikos veiksnių paplitimo duomenimis buvo apskaičiuoti kontrolinės grupės sveikatos rodikliai. Skaičiavimo rezultatai parodė, kad šioje populiacijoje bendras mirusiųjų skaičius kasmet pastoviai didės. Iki 2020–2040 m. blogės ir kiti gyventojų mirtingumo rodikliai, bet vėliau dauguma jų stabilizuosis arba pagerės. Gimusiųjų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė labai nesikeis.
Tuomet buvo pasirinkta intervencijos grupė. Mokslininkai darė prielaidą, kad tam tikros programos per penkerius metus jauniems (iki 24 metų amžiaus) žmonėms padės visiškai išvengti rūkymo, padidėjusio kraujospūdžio, antsvorio arba visų šių trijų veiksnių vienu metu. Taigi modeliuotos keturios situacijos. Skaičiavimai parodė, kad pirmuosius rezultatus būtų galima pastebėti po 20 metų, apie 2030 m. Vėliau prevencijos priemonių efektas dar labiau didėtų. Pašalinus visus tris rizikos veiksnius, po 50 metų (2060 m.), lyginant su kontrolės populiacija, per metus mirusių vyrų skaičius sumažėtų 1176, mirusių moterų – 220.
Vien tik įgyvendinus rūkymo prevencijos programą nuo vaikystės, po 50 metų per metus mirusių vyrų skaičius būtų mažesnis 889, o moterų – 179. Įgyvendinus tik padidėjusio kraujospūdžio kontrolės programą, 2060 m. mirusių vyrų skaičius sumažėtų 381, o moterų – 60, pašalinus tik antsvorį, mirties išvengtų dar 54 vyrai ir 44 moterys. Anot studijos autorių, skaičiavimai rodo, kad jei žmonės nerūkytų, vyrų mirtingumas sumažėtų ne mažiau kaip 75 proc., moterų – 80 proc.
Susumavę rezultatus, tyrėjai apskaičiavo, kad iki 2060 m., palyginti su kontrolės populiacija, mirties išvengtų 14 757 vyrai ir 2610 moterų. Dauguma šių žmonių (12 298 vyrai ir 2259 moterys) išvengtų mirties, jei nepradėtų rūkyti. Likusieji galėtų išgyventi, jei jiems pavyktų sureguliuoti padidėjusį kraujospūdį (5064 vyrai ir 548 moterys) ir išvengti antsvorio (747 vyrai ir 456 moterys).
Taip pat apskaičiuota, kad pašalinus visus tris nagrinėjamus rizikos veiksnius nuo vaikystės, pavyktų laimėti daugiau nei 137 tūkst. gyvenimo metų vyrams ir daugiau nei 24 tūkst. gyvenimo metų moterims. Gimusiųjų vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėtų maždaug vienais metais, moterų – ketvirčiu metų.
Išeminės širdies ligos paplitimas tarp vyrų sumažėtų 20,2 proc., tarp moterų – 9,3 proc.
Kitas mokslininkų pateiktas modelis liečia 25–64 metų amžiaus grupę ir išeminės širdies ligos paplitimą. Skaičiavimai parodė, kad vyrų grupėje, pradėjus vykdyti intervenciją, jos poveikis gali būti pastebėtas maždaug po 20 metų. Moterų grupėje rezultatų galima tikėtis kiek vėliau. Daugiausiai mirtingumas sumažėtų nuo pašalinto rūkymo – jo išvengus nuo vaikystės, po 50 metų intervencijos populiacijoje mirtingumas nuo išeminės širdies ligos tarp vyrų būtų mažesnis 20,2 proc., tarp moterų – 9,3 proc.
Ypač akivaizdūs rūkymo prevencijos rezultatai būtų stebimi analizuojant mirtingumo nuo plaučių vėžio ir nuo lėtinių kvėpavimo sistemos ligų prognozę tarp 25–64 metų amžiaus gyventojų. 2060 m. intervencijos populiacijoje mirtingumas nuo plaučių vėžio tarp vyrų būtų mažesnis 72,3 proc., tarp moterų – 51,2 proc. Atitinkamai mirtingumas nuo lėtinių kvėpavimo sistemos ligų būtų mažesnis 83,8 proc. ir 66,7 proc.
„Gali iškilti klausimas, ar modeliuotas gyventojų sveikatos stiprinimo atvejis yra realus, nes vargu ar pavyktų kada nors visiškai išvengti rizikos veiksnių. Su tuo reikėtų sutikti. Tačiau visada reikia prisiminti – matematinis gyventojų sveikatos modelis leidžia nagrinėti realiame gyvenime vykstančius procesus ir bandyti atsakyti, „kas būtų, jeigu..?“ Suprantama, pradinių duomenų tikslumas nėra didelis. Tačiau modelio galutinis skaičiavimų rezultatas yra prognozuojamas sveikatos rodiklių skirtumas tarp intervencijos ir kontrolės populiacijų. Šiuo atveju pradinių duomenų paklaidų, vienodai atsispindinčių intervencijos ir kontrolės populiacijose, įtaka galutiniam modeliavimo rezultatui tampa minimali“, - teigia tyrėjai.
Taigi pateikiamos prognostinės išvados, anot jų, yra gana realios, juolab, kad jas patvirtina ir kitose šalyse vykdytų ilgalaikių prevencijos programų rezultatai.
