Uodų įkyrus zyzimas išblaško miegą, mažina darbingumą, jų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus.
Kai kurie uodai platina pavojingas užkrečiamąsias ligas – jie gali perduoti iki 150 sukėlėjų rūšių, iš jų 50 patogeniškų žmogui. Pavojingiausi yra maliariniai uodai, platinantys keturių rūšių maliarijos sukėlėjus, kurie bręsta uodo patelės organizme.
Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Irina Bulsienė, nors uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje - maliarija, uodų platinami encefalitai.
Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies. Labiausiai Lietuvoje paplitę taip vadinami miško uodai: apie 98 proc. žmogų puolantys uodai, priklauso Aedes genčiai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: nedideliuose stovinčio vandens klanuose, miško balutėse, drevėtuose drėgnuose medžiuose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose. Kuo daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra – tuo uodų populiacija gausesnė.
Faktai apie uodus:
· Skrendančio uodo sparnai juda apie 500-1000 kartų per sekundę.
· Uodai gali nuskristi kelias dešimtis kilometrų, skrisdami iki 2,5 km/val greičiu.
· Auką gali užuosti per 60-70 m, o suranda ją pagal skleidžiamą šilumą, išskiriamą anglies dioksidą, prakaito kvapą bei kitas chemines medžiagas.
· Žmonių ir šiltakraujų gyvūnų krauju minta tik patelės. Patinėliai minta augalų sultimis ir nektaru.
· Niežėjimas ir raudonos odos dėmės, atsiradusios įkandus uodui – tai odos alerginė reakcija į proteinus, esančius uodo seilėse. Seilės atlieka antikoagulianto vaidmenį (mažina krešėjimą). Uodo patelė jas leidžia pastoviai siurbdama kraują.
· Uodė gali prisisiurbti 4 kartus didesnį kraujo kiekį nei pati sveria.
· Po pasimaitinimo ir maisto virškinimo patelės į stovintį arba lėtai tekantį vandenį padeda kiaušinius.
· Uodo vystymosi trukmė: 14-15 parų, kai aplinkos temperatūra +24° - +27°C, iki 28-30 parų, kai aplinkos temperatūra +16° - +19°C.
· Per metus išsivysto 2-3 uodų kartos.
· Uodų skaitlingumo pikas - antroje vasaros pusėje.
· Patinėlio gyvenimo trukmė - 2-3 savaitės.
· Patelės gyvenimo trukmė – nuo 1-2 mėn. iki 6 mėn.
· Žiemojimo vietos: rūsiai, daržovių saugyklos, tvartai, miško medžių drevės, graužikų urvai, negyvenamos patalpos.
Kaip išvengti uodų įkandimų?
Namus nuo šių vabzdžių patikimiausiai apsaugos specialūs tinkleliai langams ir durims. Na, o vykstantiems į gamtą apsisaugojimui nuo uodų įkandimų patartina naudoti repelentus (kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas). Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros - aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai arba garuojantys prietaisai. Efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo repelento rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui.
Lauke patartina naudoti prieš uodus skirtas žvakes. Jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų, kurios degant pasklinda aplinkoje ir atbaido uodus.
Gaminamos ir kitos priemones, naudojamos ir patalpų apsaugai: insekticidus garinančios spiralės, elektriniai insekticidų garintojai.
Keletas liaudiškų patarimų, kaip atbaidyti uodus
· Uodus atbaido gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reiktų patepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, degtuko ar net įkaitintos keptuvės. Taip pat galima ant palangės padėti šių augalų aliejuje išmirkytą vatos gabalėlį.
· Arbatmedžio aliejus taip pat gali pasitarnauti atbaidant uodus. Be to, jis padeda sušvelninti įkandimo pasekmes.
· Senovėje uodų ir kitų kraują siurbiančių vabzdžių atbaidymui buvo naudojamas varpučio (plačiai paplitusios piktžolės) šaknų nuoviras.
· Galima naudoti smulkiai supjaustytus šviežius ievos ar baziliko lapus bei žiedus.
· Šviežiai nuskintos šeivamedžio šakeles, pomidorų lapų kvapas taip pat gerai baido uodus.
· Jeigu nusprendėte pabūti gamtoje, į laužą galima įmesti pušų, eglių kankorėžių arba truputį padžiovintų kadagio spyglių.
· Kedrų aliejaus kvapas atbaido ne tik uodus, bet ir muses bei tarakonus.
· Joks vabzdys nedrįs nutūpti ant veido, jeigu jį nusiprausite pelyno nuoviru.
Jeigu jau įkando:
· Uodų sukandžiotas vietas būtinai nuplaukite švariu vėsiu vandeniu su muilu ir netrindami nusausinkite. Tada ant skaudamų vietų uždėkite ledo arba kitokį šaltą kompresą, įkandimų vietą patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie efektyviai malšina uždegimą ir niežulį, mažina skausmą ir tinimą.
· Uodo įkandimo sukeltą niežulį galima numalšinti ant įkandimo vietos 15 min. palaikius vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu.
· Skausmą ir niežulį gerai naikina šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos ar gysločio lapai.
· Nereiktų pamiršti „seno gero“ tepalo „Žvaigždutė“. Jis, beje, taip pat gerai atbaido uodus.
