Specialistai įvardijo šešis įpročius, kurie jūsų širdžiai daro didžiausią žalą, ir pataria, kaip jų atsikratyti.
1) Televizorius
Remiantis 2011 metais atliktu tyrimu, kurio rezultatai buvo skelbti „Journal of the American College of Cardiology“, per ilgas sėdėjimas priešais televizorių gali būti mirtinas. Specialistai nustatė, jog žmonės, kas dieną į kalbančią dėžę žiūrintys ilgiau nei keturias valandas, net du kartus labiau rizikuoja patirti širdies smūgį ar net mirti, nei tie, kurie televizorių žiūri ne ilgiau kaip dvi valandas.
Dar viena itin svarbi priežastis, kodėl reikėtų riboti prie televizoriaus praleidžiamą laiką: žmonės, didžiąją dalį gyvenimo praleidžiantys priešais televizorių, net 48 proc. labiau rizikuoja mirti jauni, net jeigu ir reguliariai sportuoja. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad sėdima veikla tokia pati žalinga žmogaus sveikatai kaip rūkymas.
2) Pesimizmas
Stresas ir depresija jau seniai siejami su padidėjusia širdies ligų rizika. Neseniai paskelbtoje net 200 tyrimų apžvalgoje, kurią parengė Harvardo specialistai, atskleidžiamas iki šiol nepastebėtas faktas – pozityvaus mąstymo nauda: optimizmas širdies ligų ir infarkto riziką gali sumažinti per pusę.
Laimingi žmonės iš tikrųjų sveikesni. Specialistai nustatė geros nuotaikos ir sumažėjusio širdies ligų pavojaus ryšį net ir atsižvelgus į tokius svarbius veiksnius kaip konkretaus asmens amžius, svoris, rūkymo stažas ir kiti rizikos veiksniai.
Tyrimai taip pat atskleidė juoko naudą širdžiai – juokas stiprina kraujagysles ir gerina kraujotaką. Linksmas būdas praskaidrinti gyvenimą ir šalin nuvyti stresą – vadinamoji juoko joga: pratimų programa, apjungianti linksmybes ir gilų kvėpavimą, taip deguonis geriau įsiskverbia į organizmą.
3) Knarkimas
Knarkimas gali būti įspėjantis ženklas apie obstrukcinę miego apnėją – pavojingą ligą, smarkiai padidinančią širdies smūgio ir insulto riziką. Obstrukcinė miego apnėja dažnai ignoruojama, nes žmonės paprasčiausiai neatpažįsta simptomų. Keli iš jų – prabudimai naktį be jokios aiškios priežasties, knarkimas, mieguistumas dienos metu.
Jeigu turite tokių nusiskundimų, paprašykite savo šeimos gydytojo skirti tyrimą miego laboratorijoje. Obstrukcinė miego apnėja, kuria serga maždaug 18 mln. amerikiečių, dažniausiai kankina apkūnius žmones. Kartais medikai tokiems ligoniams pirmiausia pataria atsikratyti nereikalingų kilogramų.
4) Netinkama mityba
Dieta, kurioje gausu ląstelienos, ne tik itin naudinga jūsų širdžiai, tačiau gali prailginti gyvenimą. Tokias išvadas skelbia mokslininkai, atlikę bandymą su beveik 400 tūkst. žmonių. Specialistai nustatė, jog vyresni nei 50 metų vyrai, valgę daug ląstelienos, rečiau mirdavo nuo širdies, infekcinių ligų bei kvėpavimo takų ligų. Kalbant apie vyresnes nei 50 metų moteris, dieta, kurioje gausu ląstelienos, mirties riziką nuo minėtųjų sveikatos problemų, sumažino net 60 proc.
Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 300 tūkst. savanorių, nustatė, kad 8 porcijos vaisių ir daržovių per dieną mirties nuo širdies ligos riziką sumažina 22 proc. lyginant su mažiau nei trimis porcijomis ląstelienos per dieną. Pasaulio vėžio tyrimų fondo specialistai teigia: jeigu valgytume daugiau ląstelienos ir mažiau raudonos mėsos, kiekvienais metais pavyktų užkirsti kelią net 64 tūkst. mirties nuo vėžio atvejų.
5) Nesirūpinimas burnos higiena
Žmonės, turintys problemų su dantenomis, net du kartus labiau rizikuoja susirgti širdies ligomis nei tie, kurių dantenos sveikos. Nors šio ryšio priežastys dar nenustatytos, viena teorija skelbia, jog dantenų ligas sukelianti bakterija gali sukelti uždegimą ir organizmo viduje, pakenkti kraujagyslėms. Problemų dėl dantenų turi beveik 50 proc. visų Amerikos gyventojų, dauguma jų apie tai dar nenumano, nes ligos pradžioje skausmas nejuntamas.
„Journal of Aging Research“ skelbia, jog viena iš pigiausių ir paprasčiausių ilgo gyvenimo paslapčių – rūpinimas burnos higiena. Tuo tarpu abejingumas dantims ir vengimas apsilankymo pas stomatologą gali būti mirtinas. Per 17 metų trukusį tyrimą paaiškėjo, jog tie, kurie nesirūpina burnos higiena, 30 proc. labiau rizikuoja mirti būdami jauni nei tie, kurie tą daro.
6) Rūkymas
Vos viena cigaretė per dieną širdies ligų riziką padidina net 63 proc. O jeigu per dieną žmogus sutraukia 20 cigarečių ar daugiau, rizika išauga dar keturis kartus.
Reikia daugiau motyvacijos mesti rūkyti? Štai daugiau faktų. Tabakas taip pat padidina cukrinio diabeto, kvėpavimo takų ir įvairių vėžio formų riziką. 2010 metais atliktas tyrimas atskleidė, jog nikotino pleistrai rūkaliams padeda greičiau atsikratyti šio įpročio. Potraukį nikotinui taip pat padės sumažinti nekaloringas maistas, pavyzdžiui morkos ar saliero stiebai, becukrė kramtomoji guma.
