Iki kokio amžiaus vaiko žindymas nelaikomas seksualiniu priekabiavimu

Apie motinos pieno naudą prisikaupė kalnai tyrimų – netgi sudaromos lentelės, kiek kartų tam tikra žindymo trukmė mažina įvairių ligų riziką ateityje. Taip pat vis dažniau kalbama ir apie žindymo naudą moteriai. Lietuvoje moterys kūdikius žindo dažniausiai iki šešių mėnesių, taip pat nemažai „ištempia“ iki metų, o vėliau skaičius gerokai krenta. Anot specialistų, dar yra normalu maitinti vaiką iki 5 metų, o išimtiniais atvejais procesą galima ištęsti net iki 7-8 metų. Atsargios turėtų būti tik vienišos motinos, galinčios nė nepajusti, kaip priekabiauja prie savo vaiko seksualiai.

Normalu, jei 3-5 metų vaikas dar maitinamas krūtimi

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos bei Vilniuje įsikūrusio šeimos centro „Gera pradžia“ gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė teigia, kad savo pienu vaikus maitinančių moterų Lietuvoje nuosekliai daugėja. 2009 m. duomenimis, Kaune žindančių kūdikius iki 6 mėnesių buvo beveik 70 proc. Tiesa, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primygtinai rekomenduoja iki šio amžiaus kūdikiams neduoti nieko be motinos pieno. Mat tik tuomet pasireiškia jo apsauga nuo ligų visu pajėgimu. Kiek moterų laikėsi šios rekomendacijos, nebuvo tirta, tačiau, anot medikės, naudinga, net jei kūdikis motinos pieno gauna tik kartą per dieną. To paties tyrimo duomenimis, iki metų žindė apie 40 proc. moterų.

Anot pašnekovės, iš esmės vejamės geriausiai šiuo aspektu atrodančias Skandinavijos šalis, kuriose iki šešių mėnesių maitina apie 80 proc. moterų. Žindymo plitimą veikia ir palankūs Lietuvos įstatymai – ilgos motinystės atostogos. Turime jomis džiaugtis, naudotis ir neleisti jų keisti. Tyrimai rodo, kad tose šalyse, kurios motinystei skiria tinkamą dėmesį, žindymo rezultatai geri. O, tarkime, Prancūzijoje, kur jau po trijų mėnesių išeinama į darbą, net nerekomenduojama pradėti žindyti.

„Tyrimų, įrodančių motinos pieno naudą, yra tiek daug, kad net lentelės sudaromos: jei žindysite iki devynių mėnesių, tai turės teigiamą įtaką vaiko intelektui, mat motinos pienas veikia smegenų brendimą. Tam tikra žindymo trukmė tam tikrą skaičių kartų ateityje sumažins diabeto, alergiją riziką ir pan. Motinos kartais sako: štai nežindytas vaikas nesirgo, o žindomas vis serga ir serga, todėl esą motinos pienas niekuo nepadeda. Tai prieštarauja mokslo įrodymams. Niekas nesako, kad jeigu žindysi, tavo vaikas niekada nesirgs. Tačiau maitinimas krūtimi – visgi labai didelis indėlis į vaiko sveikatą ateityje.

Nereikia pamiršti ir naudos pačiai moteriai – kiekvienas pražindytas mėnuo vis labiau saugo nuo krūties vėžio. Pavyzdžiui, pirmą vaiką, kad susidarytų apsauga, reikia žindyti ne mažiau 13 mėnesių. Taip pat mažėja kiaušidžių vėžio ir net kaulų išretėjimo senatvėje rizika. Visi šie argumentai paremti tyrimais. Taigi žindymas nėra vien auka į vienus vartus. Jau nekalbant apie finansinį aspektą“, - teigė medikė.

Vienišos mamos žindymu gali naudotis siekdamos seksualinio pasitenkinimo

E. Markūnienė paneigė dažnai minimą motyvą, kad žindyti reikia tol, kol yra pieno. PSO nurodo, kad iki dvejų metų vaikui motinos pienas būtinas, o toliau viskas priklauso nuo vaiko – būtent jis turi atsisakyti žįsti.

„Pas mus žindymo tradicija buvo sugriauta per 50 sovietmečio metų. Iki karo lietuvės žindydavo kūdikius iki 2 metų ir niekas iš jų nesijuokė, nesityčiojo kaip dabar, kai žindanti moteris tapatinama su seksu ir pornografija. Reikia atidžiai stebėti vaiką ir ne už jį nuspręsti, kad jam nebereikia motinos pieno, bet leisti nuspręsti jam pačiam. Tik jis pats jaučia savo organizmą, jo brandumą. Mat imuninė sistema generuoja savo atsaką į aplinką tarp 3-5 metų.

Beje, tyrimai rodo, kad tose tautose, kurias mes vadiname necivilizuotomis, tačiau kurios gyvena ekologiniu ritmu, vaikai žindomi ilgai – krūties jie atsisako būdami 4-6 metų. Motinos pienas jiems kaip vaistas, kompensuojantis reikalingų medžiagų trūkumą, padeda jiems išlikti. Aišku, yra tam tikros ribos. Vakarų kultūroje ilgiau žindomi vienišų mamų vaikai. Gal jie ir norėjo liautis, bet meilės hormonų veikiamai motinai, negalinčiai savo meilės išlieti partneriui, malonu žindyti. Tai jau galima pavadinti seksualiniu priekabiavimu prie vaiko. Taigi iki trejų metų dėl žindymo dar net diskutuoti nereikėtų, o vėliau būtina stebėti psichologinę situaciją šeimoje“, - patarė medikė, savo patirtį ir žinias sudėjusi į neseniai pasirodžiusią knygą „Žindymo menas ir mokslas“.

Maitinti krūtimi negali tik 2 proc. moterų

Pašnekovė nesutinka su nuostata, kad krūtimi ilgai maitinami vaikai būna mažiau savarankiški. „Jie iš tiesų žino, kad visada ras nusiraminimą prie motinos krūties, bet taip ir turi būti. Iki trejų metų vaikui mama yra visas pasaulis. Kai mes matome dirbtinai maitinamą vaiką, kuris pas nieką nelekia paguodos, tai nereiškia, kad jis savarankiškas. Jis stovi vietoje todėl, kad nežino, pas ką bėgti, kas jį nuramins maistu ir artumu, nes jį gali maitinti vis kitas žmogus – mama, močiutė, senelis, auklė, tėtis. Iš esmės tai nepasitikėjimo savimi pradžia – žmogus ir ateityje gali nežinoti, į ką kreiptis, jis neturės susiformavusio saugumo ir pasitikėjimo jausmo. Net jei jo gyvenimo sąlygos vėliau bus palankios, ir jis prisitaikys, senatvėje, mirties akivaizdoje, jį kankins panika. O juk mūsų užduotis ateiti į tą paskutinį tašką ramybėje, susitaikius. Taigi asmenybės formavimasis iki trejų metų vaikui labai svarbus“, - teigė E. Markūnienė.

Paklausta, ką daryti moterims, kurios neturi pieno, medikė pabrėžė, kad dar iki mokslinių įrodymų žinojo, ką daryti, kad būtų pieno. Šiuo metu moters fiziologija ir pieno gamybos mechanizmai ištyrinėti šiuolaikiniais metodais.

„Kai sovietmečiu po gimdymo mamos būdavo atskiriamos nuo vaikų, kai jos būdavo skatinamos maitinti vaiką pagal griežtą grafiką, tuomet ir įsitvirtino nuostata, kad moterys dažnai neturi pieno. Jei per 4-6 savaites, kol užsiveda visi organizmo mechanizmai, nepadaroma esminių klaidų, pieno būna. Pats gimimo faktas negarantuoja, kad bus pieno, svarbu, ką moteris daro toliau. Dėl kokių nors priežasčių tikrai negali žindyti savo vaikų tik 2 proc. moterų, o 15 proc. negali pilnai išmaitinti. Taigi bent šiek tiek pieno gali turėti beveik visos, tik reikia turėti motyvacijos ir žinių. Šiuo atveju nepadeda principas – vaikas žino, kad reikia žįsti krūtį, o aš žinau, kad ją reikia duoti. Nieko keista, kad po sovietinės sistemos išliko tik tos žindančios mamos, kurios gali bet ką daryti, bet pieno vis tiek turi“, - pasakojo akredituota žindymo konsultantė.

Medikė apgailestavo, kad Lietuvoje rasti tinkamą pagalbą žindymo klausimais dar nėra taip paprasta. Viskas priklauso nuo informaciją teikiančio mediko. Pavyzdžiui, jei nėščiųjų mokykloje medikui informaciją apie kūdikio maitinimą teikia mišinukų kompanija, aiškinanti, kad vaiką reikia maitinti tik 6-8 kartus per parą, o kai jo svoris neatitinka standartų, siūlanti jį primaitinti, pagalbos mama nesuras. Mat kompanijos užduotis – turėti vartotoją.

„Gimdymo metu motinai ir naujagimiui palanki ligoninė įsipareigoja užtikrinti gerą startą, tačiau ir ten yra krūva taisytinų dalykų, nes ten taip pat dirba žmonės. Visur veikia žmogiškasis faktorius. Todėl ir vėliau svarbu, koks specialistas prižiūrės motiną su vaiku – ar gydytojui rūpės, kad vaikas būtų žindomas motinos pienu“, - teigė medikė, pati rengianti „Geros pradžios“ mokymus moterims.

Moterims sunkiausia atsilaikyti prieš anytų ir mamų spaudimą

Žindymo kursus Prieraišiosios tėvystės centre bei Mamų klube vedanti 3 vaikų mama Rima Kurtinaitienė pasakojo susidurianti su pačiomis įvairiausiomis nuomonėmis apie žindymo trukmę. Ji pati pirmą vaiką maitino metus, antrąjį – pusantrų, trečiąjį – 3 metus ir 3 mėnesius.

„Per visą žindymo laikotarpį nepajaučiau spaudimo, kad turėčiau nutraukti žindymą ar kad žindau vaiką netinkamoje vietoje, tačiau galbūt gyvenu pakančioje aplinkoje. Moterys iš tiesų susiduria su įvairiomis aplinkinių reakcijomis. Būna atvejų, kai jos spaudžiamos žindymą nutraukti net po mėnesio. Anytos jas protina – esą nėra čia ko kankintis ir vargti. Žindymas vis dar suvokiamas kaip kančia ir auka, pririšanti prie kūdikio. Tačiau atsiranda ir nauja tendencija. Vis daugiau mamų renkasi žindyti nėštumo metu, laukdamos kito vaiko, o vėliau žindo abu vaikus. Šiuo atveju taip pat būna pakankamai daug nesusipratimų – net ginekologai dažnai ragina moteris nėštumo metu nutraukti žindymą, nors tyrimai rodo, kad jeigu nėštumas yra sklandus, žindymas tikrai nesukelia papildomų problemų“, - pasakojo pašnekovė.

Daugelis mamų, su kuriomis R. Kurtinaitienei tenka bendrauti, renkasi žindyti savo vaikus ilgiau nei metus. Kai kurios sulaukia amžiaus, kai vaikas pats atsisako krūties – tai trunka iki 3-4 metų. Tačiau moteris supranta, kad bendra Lietuvos statistika kur kas mažesnė. Ne visos atsilaiko prieš močiučių spaudimą, taip pat daugelis nedrįsta pirmus šešis mėnesius kūdikiui nieko daugiau, be motinos pieno, neduoti. Anot pašnekovės, ilgoji riba, iki kurios vaikas vis dar gali būti maitinamas ir motinos pienu, yra 7-8 metai, ypač jeigu jis turi sveikatos problemų.